Jurga Marcinkevičiūtė. Ei, vilniečiai!

Jurga Marcinkevičiūtė. Ei, vilniečiai!

Ar pajutote, kad prasidėjo pats nuostabiausias laikas mūsų mieste? Kiek nedaug mūsų čia? Dauguma išvažiavo atostogų, nes „paskutinės minutės“ mėnuo, dabar miestas atviras ir mielas, kaip mažas šuniukas. Juo galima grožėtis bet kuriuo paros metu – keliaujant į darbą sutikti seniai matytus draugus, nes jų rudens ar pavasario skubančioj minioj tiesiog nematai. Pavakary pasėdėt lauko kavinėje, kuri dirba tau vienam, padavėjas tik paklausia – „kaip visada?“ Taip, – atsakai, – tik labai labai daug ledo. Sekmadienio rytą tingiai nueiti iki parduotuvės, kurioj tu irgi esi vienintelis pirkėjas. Kol renkiesi prekes, kalbiesi su kasininku per visą salę.Tu apeini tarsi koks statybų inspektorius remontuojamas Operos teatro prieigas, pasikalbi su darbininkais, jie parodo jau atvežtas naujas plokštes, papasakoja, kaip ir kur jos bus klojamos. Stovi su šuniu ir klausaisi, kaip jie ...

Close