Vilniaus socialdemokratai

Rugpjūčio 1-oji. Stoviu sau šalia Vilniaus rotušės, laukiu iškvietimo. Prieina gerai sudėtas maždaug 30 metų vyriškis (akivaizdžiai kariškis – vis dar sugebu atskirti gerai sudėtą karininką nuo gerai sudėto sportininko arba bandito), ir klausia rusiškai – ar nenorėčiau pereiti dirbti į „Yandex.taxi“? Ne – sakau – nenorėčiau, ir apskritai mes jūsų čia nelaukėme. Kodėl? – nustemba svečias iš Maskvos. Todėl – sakau – kad jūs atėjote atimti iš mūsų paskutinį duonos kąsnį. Tai aš gi siūlau jums geresnį atlyginimą! Ir apskritai – kodėl jūs taip priešiškai nusiteikęs? Ar yra tame politinė potekstė? Koks skirtumas – ar socialinė, ar ekonominė, ar politinė? – atsakiau jam – jūs manęs paklausėte, o aš jums aiškiai atsakiau. Ir apskritai – jeigu aš to norėčiau, tai jau seniai būčiau kreipęsis į Rusijos Federacijos ambasadą ir pasiūlęs jai savo paslaugas kokioje nors kito ...

XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...