Kovos su koronaviruso epidemija priemonės uždarė ištisus šalies ūkio sektorius, sumažindamos tų sektorių įmonių įplaukas, dažnai net iki nulio. Tai beprecedentis scenarijus. Net jei veiklą sustabdžiusios įmonės nemokėtų darbo užmokesčio, jų pastovūs (fiksuoti) kaštai nedingtų – jos toliau būtų priverstos mokėti nuomą bei paskolas iš likusių apyvartinių lėšų bei kito sukaupto turto. Negalima tikėtis, kad įmonės, ypač smulkios, būtų sukaupusios pakankamai „lašinių“, kad galėtų atsilaikyti daugiau nei keletą savaičių ar mėnesių su nulinėmis įplaukomis. Daugumai tokių įmonių gresia greitas bankrotas. Dėl viruso veiklą sustabdę verslai nėra jokia ekonomine prasme „blogi“ verslai, kurie dėl kokios nors ekonominės logikos turėtų užsidaryti. Jų veikla nutraukta tik todėl, kad šie verslai yra susiję su žmonių susibūrimais. Likvidacionizmo logika („recesijų darbas yra numar ...
