Praėjo dar viena karantino savaitė, sukėlusi įvairių minčių ir įžvalgų. Pagalvojau, kad įtikėję ekonominiu pakilimu, gerėjančiu gyvenimu, nematome to, ką vis labiau apnuogina karantinas – socialinę nelygybę ir skurdą. Jo nepastebėti jau nebeįmanoma. Štai, pavyzdžiui. Daugeliui žmonių yra įprasta pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Sėsdami vieną dieną prie stalo imkime ir pagalvokime, ar tikrai visos šeimos gali leisti sau nors kartą per dieną karštą maistą? Porą kartų per savaitę perku maistą. Pastebiu, kad vis dažniau perkami nukainuoti produktai, ypač mėsa, sūris, pienas. Televizija transliuoja reportažus apie vis blogėjančią socialinę situaciją, iš ekranų į mus žvelgia tautiečiai, kurių skurdi pensija arba menkos pajamos neleidžia galvoti apie maistą, kurį mes valgome kasdien. Važiuodama į darbą pravažiuoju Liepkalnio gatvėje esančią „Labdaros valgyklą“ ...
