Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Kasmet gegužės 12-tąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną, švenčiamą tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820 05 12) garbei. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių, kurios rengimui, kvalifikacijai, nuolatiniam tobulėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. O Lietuvoje? Manau, kad slaugos mokslas mūsų šalyje pažengė ir jau baigia pasivyti Vakarų valstybes, tačiau kaip atskiras mokslas, nelengvai skinasi kelią. Dirbu slaugytoja daugiau nei 25 metus. Profesijos pasirinkimą nulėmė meilė vaikams ir mano močiutė, i ...

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO. Valstybės politikai, nesvarbu kairieji ar dešinieji, vieningai siekė šios svarbiausio tikslo. Ir pasiekė. ES narystė įjungė Lietuvą į europinių vertybių kultūrinę erdvę, sukūrė ekonomines galimybes pašalinti atsilikimą. Tačiau tai – jau istorija, kurioje ir mes, Lietuva, aktyviai dalyvaujam“, – naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius įžvelgia diplomatas. Visą straipsnį ir video siužetą galite rasite ČIA   ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais. Patogu. Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti ...

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS ) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos 1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus – nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, bet Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Per gana trumpą okupacijos laikotarpį naciai su vietiniais pagalbininkais sunaikino apie 200 tūkstanč ...

Close