Įstatymai, reglamentuojantys statybas Vilniaus mieste, yra skylėti. Generuodami pelną tuo naudojasi statytojai, kurie visiškai neatsižvelgia nei į miestiečių, nei į pačio miesto poreikius. Miesto valdžia tokius teisės aktų ,,aplenkimus“ stebi pasyviai, o kartais net toleruoja. Tokiu būdu administraciniuose pastatuose ar net viešbučiuose atsiranda pardavinėjami butai, vietoje trijų aukštų pastatų atsiranda palėpės, statytojai blokuoja kitų gyventojų namus ir užstato sau nepriklausančią žemę. Dėl tokių ir panašių atvejų, miesto centre griaunami architektūrinę, istorinę ir kultūrinę vertę turintys pastatai, be skrupulų statomi stikliniai administracinės paskirties pastatai verslui. Jie ne tik darko centrinės dalies vaizdą, bet kuria infrastruktūros ir miesto taršos problemas. Visiškai negalvojama nei apie parkavimo vietas, nei apie vaikų darželius ar ugdymo įstaiga ...
