gegužės 20, 2021 - Vilniaus socialdemokratai

J. Sabatauskas kreipėsi į A. Dulkį: dėl milijoninių SAM pirkimų reikalauja valstybinio audito

Julius Sabatauskas kreipėsi į valstybės kontrolierių Mindaugą Macijauską ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ragindamas nedelsiant atlikti valstybinį auditą dėl pernai su pandemijos valdymu susijusių viešųjų pirkimų. J. Sabatauskas kreipimesi nurodo, kad pernai kovo-lapkričio mėnesiais, perkant pandemijos valdymui skirtas prekes, mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti naudojami neskaidriai ir teigia, kad dalis vykdytų sandorių galimai turi „korupcijos požymių“. „Į viešumą lenda ir faktai, kad pinigai už prekes buvo pervedinėjami ne tik prekių gamintojams, bet ir abejonių keliantiems tarpininkams. Jei tokia informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad buvo kuriamos dirbtinės schemos, jog dalis mokesčių mokėtojų pinigų nutekėtų tretiesiems asmenims. Jei tokia informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad buvo kuriamos dirbtinės schemos, jog da ...

Vytenis Andriukaitis. Šeimos gynimo maršo dulkėms nusėdus

„Didysis šeimos gynimo maršas baigėsi...“ 2021 m. gegužės 15 d. tokiu pavadinimu prasidedantis straipsnis vienoje iš žiniasklaidos priemonių mane kiek nuvylė. Tiesa, pavadinimą sutrumpinu, nes jame atsispindi tai, dėl ko norisi kalbėti plačiau. Mat antraštė iš karto ima jautį už ragų – nebereikia viso straipsnio skaityti. Žinia aiški: viskas nuspręsta: Vingio parke nesurengus balsavimo, priimti ir paskelbti maršo dalyvių reikalavimai, o juos vykdant pirmosios valdininkų galvos lėkti turi jau birželio mėnesį... Gyvenu Vilniuje, Subačiaus gatvėje, kur viduramžiais gyveno budelis, to meto valdininkų galveles kapodavęs turbūt ir Rotušės aikštėje. Tad gal ši tradicija bus atgaivinta dabar, mat maršas – už tradicijas. Tik gaila, kad maršas baigėsi, tai nuvilianti žinia. Smagu būtų, jei iki birželio mėnesio dalyviai galėtų pasikeisdami marširuoti Vilniuje, bauginti ...

Gintautas Paluckas. Didysis pasiūlymų šeimai maršas: 8 konkretūs žingsniai – ir jos klestės

Iš Lietuvos politikų lūpų nuolat girdime apie norus į Lietuvą pritraukti pačių įvairiausių investicijų, dažnai girdime ir apie raginimus, kad valstybė investuotų į viską: nuo turizmo sektoriaus – iki aukštųjų technologijų. Kartais, netgi su didesne ir mažesne sėkme, ir investuojame: į skaitmenizaciją, nacionalinį stadioną ar netgi jausmų matuoklį... Tačiau beveik niekada neišgirstama, kad visos šios investicijos bus bevertės, jeigu neinvestuosime į svarbiausią savo turtą – vaikus. Galime žiūrėti pragmatiškai: nebus vaikų – nebus dirbančiųjų, nebus mokesčių mokėtojų, nebus ir bent kiek padorių pensijų. Ir jokie darbininkų iš trečiųjų šalių įsivežimai to dramatiškai nepakeis. Spręsti darbo rinkos ir valstybės ateities problemas didinant imigraciją į šalį reiškia šauktis nelaimės, ką, beje, rodo ir „Brexit“ pavyzdys. Dar daugiau: ilgalaikės pasaulinės demografijos t ...