Įpusėjus vasarai ir vis labiau artėjant rudeniui, beveik aštuonerius metus ramiai rusiškomis dujomis vilniečius šildžiusi ir per daug sau galvos nesukusi Vilniaus valdžia priėjo liepto galą. Rinkėjams žadėti, bet taip ir neatlikti namų darbai dėl Vilniaus šilumos ūkio pertvarkymo į nuo dujų importo nepriklausomą šildymą biokuru, milžiniška infliacija ir prognozuojamas kosminis dujų kainų augimas ne tik demaskavo jų ilgus metus puoselėtą veidmainystę – tiek dėl būtinybės atsikratyti rusiškos priklausomybės, tiek ir dėl savo žaliųjų prioritetų. Pagaliau ir Vilnių valdantys dešinieji suprato, kad vis artėjantis tamsus ir šaltas periodas grasina realia ekonomine-socialine katastrofa – augančios kainos ne tik toliau milžiniškais tempais degina žmonių pinigų vertę, sūkius mažinanti ekonomika augins nedarbo lygį, o dar energijos ir šilumos kainos, jeigu neįvyktų radikal ...
