„Karas visada buvo paslėptas už storo televizoriaus stiklo, už knygos kietų viršelių. Karas prasidėjo, kai man buvo 12 metų. Atsimenu akimirką, po kurios staiga manyje viskas sudužo. Patrankos sviedinys pralėkė tiesiai virš mano galvos. Man buvo baisu. Prisimenu žvakių šviesą ir pūvančio rūsio kvapą, prisimenu žmones mirštančius iš bado… Žmonės neteko vilties… Jie virto gyvuliais“, – sako Ksenija, 16 metų mergina, gyvenanti Rytų Ukrainoje, pafrontės miestelyje.
Apie 2 milijonai vaikų per pastaruosius 10 metų žuvo karo zonose. Šiandien karinių konfliktų aukos – apie 95 proc. civilių. Pusė jų yra vaikai. Apie 300 000 vaikų daugiau nei 80 šalių dalyvauja kariniuose konfliktuose. Vaikai smurtu verčiami kariauti, minuoti, išminuoti. Mergaitės naudojamos kaip „žmonos“, teigia organizacijos „Koalicija prieš vaikų-karių naudojimą“ (Coalition to Stop the Use of Child Soldiers) ekspertai. Palikti vieni ir bejėgiai jie arba verčiami kariauti, arba yra išnaudojami.
Šių metų rugsėjo 3-17 d. karo zonoje, Stanica Luhanskaja, Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, organizacijos Blue/Yellow, Baltijos Cirko, Vokietijos generalinio konsulato Dniepropetrovske ir nevyriausybinės organizacijos „Naujasis Donbasas“ pastangomis buvo įgyvendintas projektas „Šypsena prieš karą”.
Projekto tikslas – padėti įveikti neigiamas karo pasekmes vaikams
Projekto tikslas buvo, bendradarbiaujant su Stanica Luhanskaja administracija, t. y. švietimo skyriumi, kariuomene, policija, trijų mokyklų direktoriais, socialiniais darbuotojais, teatro pagalba padėti karą patyrusiems paaugliams (nuo 12 iki 17 metų) ir jų šeimoms įveikti neigiamas karo pasekmes vaikams.
Rezultatas viršijo lūkesčius. Teatro ir cirko spektaklio kūrimo proceso metu su paaugliais ir mokytojais buvo kalbama apie savigarbą, pagarbą vienas kitam, solidarumą ir atjautą. Taip pat apie smurtą ir patyčias. Paaugliai (34), niekada nestovėję scenoje, sukūrė nepaprastą spektaklį, prie kurio prisijungė dar 100 vaikų ir 20 rajonų mokyklų – viso apie 800 mokinių prisidėjo prie projekto ir jo idėjų. Tai didžiausias kultūrinis-socialinis projektas Stanica Luhanskaja nuo 2014 metų.
Projekto rezultatai
„Mama, aš esu laisvas ir tik laisvas žmogus gali kurti laisvą Ukrainą”, – pasakė vienas penkiolikmetis, grįžęs namo po eilinės kūrybinės sesijos. Vienos mokyklos mokytojos reakcija buvo tokia: „Pone Vinokurai, Jūsų projektas pataikė į dešimtuką. Mūsų vaikai nesišypsojo. Dabar šypsosi. Ačiū Jums.”
Reikia turėti omenyje, kad per dvi savaites, projekto įgyvendinimo metu, Stanica Luhanskaja teritorijoje įvyko tris susišaudymai, šaudoma buvo iš okupuoto Luhansko pusės į Stanica Luhanskaja miestelį. Tai rodo, kad miestelio bendruomenė gyvena pastovioje karo baimėje ir būsenoje. Tai stipriai neigiamai veikia šeimas.
Šis projektas sulaukė didžiulio Rytų Ukrainos regiono vadovų, tarp jų Donbaso regiono gubernatoriaus ir jo administracijos, Ukrainos žiniasklaidos – radijo, televizijos, IT portalų ir spaudos – dėmesio. Iki šios dienos (2018 m. spalio mėn.) vis dar diskutuojama apie projektą mokyklose, šeimose, dienraščiuose. Jaunimas pafrontės miestelyje Marjinkoje sukūrė laisvo jaunimo platformą, kurioje dalinamasi mintimis ir idėjomis, kilusiais iš projekto. Visur buvo akcentuojama Lietuvos socialdemokratų partijos parama projektui. Mat LSDP yra aiškiai pasisakiusi už socialinio ir psichologinio atsparumo politikos visuomenėje skatinimą.
LSDP finansavimo dėka sudariau metodologiją darbui su vaikais, patyrusiais karo baisumus, smurtą šeimoje, etninius konfliktus. Teatro meną naudojau kaip įrankį, padedantį vaikams suvokti save ir aplinką, atgauti pasitikėjimą savimi ir suaugusiais. Pasidalinau šia metodologija su švedais, norvegais, ukrainiečiais.
Projektas bus tęsiamas
Projektu Lietuvoje susidomėjo Šiaurės šalių ministrų tarybos ofisas, Britų Taryba. Užsienio reikalų ministerija tikisi, kad šis projektas bus tęsiamas. Kitas projektas, kilęs iš šios patirties, t.y.„Bendraukime šypsena“, skirtas darbui su skirtingų etninių grupių paaugliais Lietuvoje ir, galbūt, Armėnijoje.
Profesoriaus, vaikų psichiatro ir JT eksperto Dainiaus Pūro nuomone, projektas yra „puikios pagalbos Ukrainos vaikams pavyzdys“. Kaip teigia D. Pūras, „labai vertinu Arkadijaus ir jo kolegų darbą Ukrainoje ir esu dėkingas už šį projektą, kurio tikslas – padėti Ukrainai ir jos vaikams. Tai tikras Lietuvos pagalbos Ukrainai atvejis. <...> Arkadijaus Vinokuro ir jo kolegų kūrybiškas būdas gelbėti pažeistas vaikų sielas yra be galo svarbus“.