Kasdieniai visuomenės informavimo priemonių pranešimai apie nelaimes primena, kad nė viena bendruomenė ir nė vienas žmogus nėra visiškai apsaugotas nuo nelaimingų įvykių. O pasaulinės klimato kaitos tendencijos, padažnėję teroro aktai ir gamtinių, technologinių grėsmių pavojus primena apie būtinybę mokėti valdyti susidariusias situacijas – ypač tokias, kurių padariniai katastrofiški tiek bendruomenėms, tiek valstybėms.
Nepaprastųjų situacijų, kurias Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) supranta kaip neeilinį nelaimingą įvykį, kuris rimtai sutrikdo bendruomenės ar visuomenės funkcionavimą ir sukelia žmogiškųjų išteklių, materialinių, ekonominių, aplinkos nuostolių bei viršija bendruomenės galimybes susidoroti su padariniais, kasmet daugėja. Nuolat auga ir jų metu žūstančių žmonių skaičius, o ekonominiai padariniai gali siekti dešimtis ir šimtus milijardų JAV dolerių. Šios nelaimės paveikia dideles teritorijas, jų metu nukenčia daug žmonių, o paveikta bendruomenė neturi pakankamai įrangos ir gebėjimų su jomis susitvarkyti.
Iki 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroro akto Niujorke, JAV grėsmės, kurios pasireikšdamos gali sukelti tokias nepaprastąsias situacijas, pagal kilmę skirstytos į gamtines ir technologines: esą šių grėsmių poveikis žmogui, gamtai ir aplinkai skiriasi. Po šio teroro akto pasiūlyta taip pat išskirti grėsmes, kylančias dėl žmogaus tyčinių ar sąmoningų veiksmų, nes reaguoti į tokius veiksmus reikėtų kitaip. Dėl padažnėjusių nepaprastųjų situacijų pabrėžiama būtinybė mokėti jas valdyti, o taip pat suvokti, kokių pasekmių jos gali atnešti.
Labiausiai nukenčia silpnieji
Nepaprastųjų situacijų poveikis paprastai būna fizinis ir socialinis ir jį pajusti galima net tuomet, kai nelaimingi įvykiai įvyksta kitoje šalyje ar bendruomenėje. Pavyzdžiui, galima prisiminti oro eismo suirutę 2010 metais, kai Islandijoje išsiveržė Ejafjadlojokudlio ugnikalnis, pakoregavęs daugelio turistų iš viso pasaulio kelionių planus bei atnešęs nuostolių oro linijų bendrovėms.
Fizinis poveikis paprastai siejamas su žala gyvenamiesiems namams ir komerciniams pastatams, pramonei, infrastruktūrai, paslaugų sektoriui, istoriniams ir kultūros objektams. Vienas bene geriausiai suprantamų tokio poveikio pavyzdžių yra nelaimių metu apgadintas būstas. Suprantama, didesnę žalą dėl to patiria ir taip labiau pažeidžiami – mažesnes pajamas turintys namų ūkiai. Jie, kitaip nei turtingieji, yra įsikūrę senesniuose ir ne tokiuose kokybiškuose pastatuose, be to, blogiau prižiūrėtuose.
Griaunantis poveikis neaplenkia ir ypatingos vertės istorinių bei kultūros objektų, nors jų praradimo svarba vis dar mažiau ištirta ir suprantama. Tai pastebėjo JAV mokslininkai, aprašydami uragano Katrina padarytą žalą Naujajam Orleanui. Jie atkreipė dėmesį, kad nelaimės metu tauta prarado įvairiapusį kultūrinį paveldą, leidusį pažinti istoriją.
Ne mažiau svarbus ir nepaprastųjų situacijų sukeltas socialinis poveikis, mat jis aprėpia daugelį sričių: psichologinius padarinius žmonėms, demografinį poveikį teritorijos populiacijai, ekonominį – bendruomenės gyvenimui, taip pat politinį ir kultūrinį poveikį.
JAV atlikti 25 metų moksliniai tyrimai parodė, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti įvairių negatyvių ir ilgalaikių psichologinių padarinių. Pavyzdžiui, nukentėjusieji gali pradėti baimintis naujų nelaimių, nerimauti dėl galimos grėsmės savo artimiesiems ir pan.
Demografinis nepaprastosios situacijos poveikis teritorijai dar menkiau išnagrinėtas, nes iki šiol tik labai retais atvejais po nelaimės buvo atlikti specialūs gimimo, mirties, imigracijos ir emigracijos duomenų stebėjimai. Geriausiai pagrindinį ir paprastai trumpalaikį demografinį pokytį atspindi statybininkų migracija į paveiktą teritoriją ir būstą praradusių žmonių emigracija iš jos.
Pastebėta, kad nepaprastosios situacijos gali sukelti konfliktus dėl padidėjusio bendruomenės socialinio aktyvumo ir politinių sutrikimų atkūrimo fazės metu. Paveikti nelaimės žmonės dažnai patiria gyvenimo kokybės, ypač būsto ir apgyvendinimo sąlygų, pablogėjimą, ir tai gali sukelti nepasitenkinimą politikais, kurie tuo metu užsiėmę nepaprastųjų situacijų valdymu. Visi šie veiksniai gali padaryti didelį demografinį poveikį net ir kaimyninėms teritorijoms; į Europos Sąjungą plūstantys pabėgėliai yra puikus to pavyzdys.
Ekonominė žala – milžiniška
Vertinant nepaprastosios situacijos ekonominius padarinius paprastai analizuojamas žuvusių bei sužeistų žmonių skaičius ir piniginiais vienetais išreikšta žala, padaryta pastatams ir turtui. Būta bandymų piniginiu vienetu įvertinti visus rodiklius, tačiau iškilo etinių klausimų, pavyzdžiui, kokia turėtų būti žmogaus gyvybės piniginė išraiška. Todėl apskaičiuojant žalą apsiribojama sužeistų žmonių skaičiumi ir apgadintų ar sugriautų pastatų, infrastruktūros remonto bei perstatymo kaina; taip pat gyventojų perkėlimo, bendruomenės atsakomųjų veiksmų, valymo darbų kaina; verslo inventoriaus, pajamų netektimi.
JT pastebi, kad kasmet pasaulyje nepaprastųjų situacijų skaičius ir jų sukelti ekonominiai nuostoliai didėja. Dažniausiai nepaprastosios situacijos įvyksta dėl gamtinių grėsmių pasireiškimo, o daugiau nei 90 proc. mirčių, susijusių su šiomis situacijomis, įvyksta besivystančiose šalyse.
Visos gamtinės grėsmės pasireikšdamos padaro daug žalos. Antai geologinės kilmės grėsmės, tokios kaip žemės drebėjimai, cunamiai, vulkanų išsiveržimai, gali nusinešti dešimtis ar šimtus tūkstančių gyvybių ir padaryti nuostolių už dešimtis ar šimtus milijardų JAV dolerių.
2011 metų kovąJaponijoje žemės drebėjimas ir cunamis pažeidė Fukušimos atominę elektrinę, žuvo per 19,8 tūkst. žmonių, o padaryta žala siekė 210 mlrd. JAV dolerių. Žemės drebėjimas Haityje 2010 metų gruodį nusinešė 222,5 tūkst. žmonių gyvybes ir padarė žalos už 8 mlrd. JAV dolerių.
Didžiuliais padariniais pasižymi ir hidrometeorologinės grėsmės, kurios pasireiškia potvyniais, tropiniais ciklonais, audromis, pūgomis, sniego griūtimis, uraganais, gaisru gamtoje, ekstremaliu šalčiu ar karščiu ir pan. Pavyzdžiui, 2003 metų vasarą dėl Europą užplūdusio ekstremalaus karščio Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje žuvo iš viso per 64 tūkst. žmonių, patirta maždaug 11,3 mlrd. JAV dolerių žalos.
Pastaruoju metu pasaulyje užfiksuotos epidemijos primena ir apie biologinės kilmės grėsmes bei jų pavojų gyvybei. 2014 metų kovą skaičiuota, kad dėl Ebolos viruso epidemijos Siera Leonėje žuvo per 3,8 tūkst. žmonių, Liberijoje – beveik 4,5 tūkst. žmonių.
Pasiglemš gyventojų pajamas
Kompleksine gamtine grėsme, kuri grasina didžiuliais ir ilgalaikiais ekonominiais padariniais, sutartinai įvardijama klimato kaita. Nors praėjo jau 30 metų, kaip mokslininkai pirmą kartą įspėjo pasaulį dėl klimato kaitos pavojaus, žmonija išvadas daro vangokai. Nesiėmus veiksmų, kaip perspėjama, sumažės maisto produktų prieinamumas ir saugumas, derliaus ir gyvulių apimtys, o taip pat maitinimo sistemų stabilumas daugelyje pasaulio dalių. Tai turės įtakos šalių, ypač skurdesnių, ekonomikai.
Pavyzdžiui, gerai žinoma, kad upės ir ežerai teikia geriamąjį vandenį žmonėms ir gyvūnams, vandenynai jūros maistu aprūpina milijardus žmonių. Prognozuojama, kad dėl klimato kaitos padažnės potvynių ir sausrų, o tai paspartins žmones keisti gyvenamąją vietą, paskatins konfliktus tarp jų.
Mažiau gėlo vandens taip pat reikš, kad sumažės žemės ūkio veiklos, maisto prekių mastai, taigi ir pajamos. Nenuostabu – maždaug 70 proc. pasaulio gyventojų gyvena iš ūkininkavimo, 40 proc. viso pasaulio eksporto sudaro žemės ūkio produktai, o, pavyzdžiui, Afrikoje, žemės ūkis generuoja trečdalį pajamų.
Miškai taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį absorbuodami didelį kiekį anglies dioksido padeda apsaugoti planetą nuo klimato kaitos poveikių. Be to, maždaug 1,6 mlrd. žmonių visame pasaulyje priklauso nuo miškų, kurie yra jų pragyvenimo šaltinis, 60 mln. žmonių gyvena miškuose. Nepaisant to, miškai yra sparčiai kertami ir deginami ruošiant teritorijas žemės ūkio veiklai.
Nustatyta, kad 2,5 laipsnių padidėjusi globalinė temperatūra reiškia 1,3 proc. sumažėjusias vidutinio žmogaus pajamas. Draudimo sektorius apskaičiavo, kad galima globalinio atšilimo keliama ekonominė žala siekia šimtus milijardų JAV dolerių kasmet. Neigiamas klimato kaitos poveikis ypač turės įtakos besivystančios ekonomikos šalims, mat joms dažnai trūksta prieigos prie šiuolaikinių technologijų ir institucijų, kurios padeda apsisaugoti nuo gamtos sąlygų pokyčių. Pavyzdžiui, šios šalys gali būti nepajėgios apdrausti pasėlius, apsirūpinti oro kondicionieriais ar medicinos priemonėmis prieš maliariją. Skurdesnės šalys taip pat gali neturėti galimybės, o kartais – ir politinės valios mobilizuoti išteklių didelio masto infrastruktūrai apsaugoti. Be to, jos paprastai išsidėsčiusios šiltesnėse teritorijose, vadinasi, jų ekosistemos yra arčiau savo biofizinių galimybių ribų.
Taigi, nepaprastųjų situacijų poveikis apima daugelį sričių. Tai, kaip sėkmingai valdomos šios situacijos ir pažabojamas jų poveikis, priklauso ne tik nuo viešojo valdymo institucijų gebėjimų, bet ir nuo visuomenės išprusimo šioje srityje lygio. Šalyse, kurioms būdinga aukšta visuomenės savisaugos kultūra, gyventojai dalyvauja visuose nepaprastųjų situacijų valdymo etapuose ir dėl to sistemos veiksmingumas tik didėja.
Bene geriausiai visuomenė įtraukiama JAV, kur kuriamos bendruomenės reagavimo į nepaprastas situacijas komandos. Jos, beje, nėra spontaniškas reiškinys – valdžia šių komandų veiklai skiria milijonus JAV dolerių. Bendruomenės apmokomos nustatyti, kam pirmiausia suteikti pagalbą, taip pat katastrofų medicinos, paieškos ir gelbėjimo miestuose įgūdžių, gesinti gaisrą, įvertinti žalą ir pan.