Socialdemokratai siekia padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas 20 procentų

Socialdemokratai siekia padidinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas 20 procentų

Socialdemokratas Algirdas Sysas Seime užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūlo kultūros, socialinių, viešojo valdymo ir kitų iš biudžeto atlyginimą gaunančių valstybės bei savivaldybių darbuotojų darbo užmokesčio koeficientą padidinti 20 procentų. „Įstatymo projektą rengti paskatino iškraipyta darbo apmokėjimo sistema Lietuvoje. Po to, kai valdantieji pakėlė algas atskiroms tarnautojų grupėms – prokurorams, STT žvalgybos darbuotojams, be to, užregistruotas ir projektas teisėjų algų kėlimui. Susidarė labai dideli skirtumai tarp tų pamalonintų pareigūnų ir visų kitų biudžetininkų, kurių algos buvo drastiškai sumažintos per krizę, o dabar pakeltos vos keliais eurais,“ – sako įstatymo projektą parengęs A. Sysas. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimą nustato du dydžiai – bazinis darbo užmokestis (132,5 euro) ir konkretus koeficientas. Todėl padidinus atskiro ...

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Juozas Olekas. Miškų reforma kreivoj vagoj: direktoriui – per 6000, girininkui – 700 eurų

Miškų reformos metu buvo pažadėta atkurti šio sektoriaus reputaciją. Pagarsinti tikslai – finansinis, socialinis ir ekologinis. Vis dėlto praėjus vos keliems mėnesiams po naujos Valstybinės įmonės Valstybinių miškų urėdija sukūrimo jos reputacija tapo labai abejotina visomis prasmėmis – ir dėl finansų naudojimo, ir dėl socialinės darbuotojų padėties, ir dėl miškų atsodinimo. Atrodė, kad perspektyva tikrai yra - pirmą šių metų ketvirtį vidutinės medienos kainos rinkoje paaugo daugiau negu 10 procentų lyginant su 2017 metais. Vis dėlto nuo šių metų pradžios įkurtos ir veikiančios Valstybinių miškų urėdijos pajamos padidėjo tik 3,7 proc. Vietoje objektyvumo ir pajamų augimo sulaukėme sąlyginio pajamų mažėjimo. Vietoje žadėto darbo užmokesčio didėjimo miške dirbantiems žmonėms – eiguliams, girininkams – grietinėlę nusigraibė naujai suformuota Valstybinių miškų urėdij ...

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Seminarų ciklas „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“

Lietuvos socialdemokračių moterų sąjunga nuo praėjusio rudens organizavo seminarų ciklą tema „Smurtas artimoje aplinkoje: kodėl apie tai svarbu kalbėti“. Pranešimus skaitė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė, LSDMS pirmininkės pavaduotoja Margarita Jankauskaitė. Šį savaitgalį LSDMS Kauno rajono klubo pirmininkė Skirmantė Subačienė pakvietė Kauno rajone ir mieste dirbančias socialines darbuotojas, pedagoges ir kitas aktyvias moteris ir vyrus, kuriems labai svarbu, kad mūsų visuomenėje būtų kuo mažiau smurto. Diskusijose aptarė kaip ugdyti kuo didesnį visuomenės nepakantumą smurtui, kaip atpažinti jo apraiškas ir padėti jį patyrusiems. LSDMS pirmininkė Orinta Leiputė džiaugiasi, kad paskaitos aktualios, tai rodo gausus būrys dalyvaujančių, iš to galima spręsti, kad auga mūsų visuomenės jautrumas šiai temai. Įvairiuose Lietuvos regionuose buvo organizuotos ...

Tautinių mažumų įstatymo projektas: tarp problemos ir sprendimo

Tautinių mažumų įstatymo projektas: tarp problemos ir sprendimo

Gegužės 15 d. 18.00 val., J. Basanavičiaus g. 16. Vilniaus socialdemokratai kviečia į paskaitą - diskusiją „Tautinių mažumų įstatymo projektas: tarp problemos ir sprendimo? Arba Lietuvos etnopolitika ir tautiškumas naujų diskusijų paraštėse“. Vasario mėn. Seimo socialdemokratų frakcijos narių iniciatyva pasiūlytas naujas, gana pažangus žmogaus teisių apsaugos perspektyvoje, nors ir atsargus, Tautinių mažumų įstatymo projektas.  Senasis nustojo galioti 2010 m. sausio 1 d. Etninės  mažumos jau 8 metus gyvena be specialaus įstatymo. Kai kurie tai vadina situacija, kai etninių (tautinių) mažumų teisinės padėties įforminimas tampa viena labiausiai apleistų Lietuvos valstybės sričių. Todėl tokio įstatymo priėmimas yra itin aktualus ir svarbus mažumų ir valstybės poreikis. Kiti, visų pirma dešinieji ir karšti patriotai, mano, kad specialaus TM  įstatymo apskritai ir ...

Vilnių stebi vaizdo kameros

Vilnių stebi vaizdo kameros

Vilnių nuo dabar stebi daugiau nei 100 kamerų, kurios išdėliotos skirtingose sostinės vietose. Jų dislokacija sudėliota atsižvelgiant į kriminogeninę situaciją skirtinguose rajonuose. Kaip sako Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas, 103 kameros, dar ne viskas: „Dar 12 iš Sereikiškių parko. Svarbiausia, kad  į šią sistemą gali jungtis bendruomenės per savo saugios kaimynystės programas, kai kameros stebi ne privačius kiemus, o viešąsias erdves. Tokių teritorijų Vilniaus mieste yra ir tokių pageidavimų buvo tiek iš tirštai apgyvendintų rajonų – Justiniškių, Fabijoniškių, iki naujai besiformuojančių mikrorajonų pakraščiuose – Kalnėnuose ir t.t.“ Stebėjimo pultas įrengtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato centrinėje buveinėje Birželio 23-iosios g. 16, kur ir stebimos viešosios erdvės, vaizdo kamerų užfiksuoti vaizdai ir garsas realiu laiku perd ...

J.Sabatauskas teisus – Aplinkos ministro draudimas įvežti naudotus automobilius pažeidė Konstituciją

J.Sabatauskas teisus – Aplinkos ministro draudimas įvežti naudotus automobilius pažeidė Konstituciją

Lietuvos vyriausias administracinis teismas pripažino, kad Aplinkos ministro įsakymas, uždraudęs Lietuvoje eksploatuoti kai kuriuos į Lietuvą atgabenamus naudotus automobilius ir motociklus, prieštarauja Konstitucijai, kurioje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės  ir ūkinės veiklos teises saugo įstatymai. Dėl neteisėto ministro K. Navicko įsakymo į teismą kreipėsi Seimo narys socialdemokratas Julius Sabatauskas. Įsakymas įsigaliojo nuo 2017 metų liepos 1 dienos. Pagal jį kai kurie į Lietuvą įvežami naudoti automobiliai ir motociklai  buvo pripažįstami netinkamais eksploatuoti, praktiškai, naikintini. „Dėl neteisėto ministro įsakymo nukentėjo tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie patyrė finansinę žalą. Įsigaliojus šiam įstatymui Lietuvos piliečių turtas  buvo praktiškai nurašytas į atliekas. Klausimas, kas dabar atlygins nuostolius tiems žmonėms, kurių a ...

Arvydas Survila, Andrejus Novikovas. Kaip gyventojai gali prisidėti prie  ekstremalių situacijų valdymo?

Arvydas Survila, Andrejus Novikovas. Kaip gyventojai gali prisidėti prie ekstremalių situacijų valdymo?

Įvykusi ekstremali situacija gali sukelti žmonių žūtį, sužeidimus, turto praradimą, žalą aplinkai, verslo veiklos sutrikdymą ar net nutraukimą ir kitokią žalą. Be to, bendruomenės teritorijoje, šalyje, regione gali būti sugadinta infrastruktūra, nutrauktas bendruomenėje  paslaugų teikimas (pavyzdžiui, komunalinių atliekų išvežimas, elektros, vandens tiekimas, neveiks kanalizacija ir pan.). Daugeliu atveju, nežiūrint didelių viešojo valdymo institucijų (priešgaisrinės apsaugos, sveikatos apsaugos institucijų, policijos ir kt.) pastangų suvaldyti ekstremalias situacijas, ekstremalių situacijų valdyme yra labai svarbus gyventojų indėlis. Jis gali būti skirstomas į dvi pagrindines grupes: 1.tradicinis arba logistinis, kuris  gyventojams priskiria nežymų vaidmenį, nes viską atlieka institucijos atsakingos už ekstremalių situacijų valdymą; 2.gyventojų dalyvavimu pagrįs ...

Close