Lina Kavoliukienė. Lietuva nežinomybės rūke – gal prisiminti vaučerius?

Lina Kavoliukienė. Lietuva nežinomybės rūke – gal prisiminti vaučerius?

Koronaviruso rūkas, bent laikinai, sklaidosi. Nors dar turime aktyvius židinius visame pasaulyje, Lietuvoje kreivė plokštėja ir tampa aišku, kad pirmą raundą laimėjome. Dūmams sklaidantis tampa aišku, kad tai – tik pradžia. Nepaisant to, ar antra banga bus (pranešimai apie koronavirusu persirgusius ir neįgavusius imuniteto asmenis nenuteikia optimistiškai), ekonominis nuosmukis bus stiprus. Reikia suprasti, kad, kaip teigia Raimondas Kuodis, ekonominę krizę sukelia ne karantinas, o pati liga. Tai yra, atšaukus karantiną nereikia tikėtis, kad visi suskubs pirkti ir vartoti (nors eilių vaizdai prie kai kurių prekybos centrų ir nuteikia priešingai). Išliks baimė, neužtikrintumas ir noras kaupti pinigus. Kol kas iš visų verslui skirtų paskatos priemonių veikia tik subsidijos ir parama individualia veikla užsiimantiems asmenims (257 Eur.). Tokios priemonės neskatina jo ...

Ar Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl ateities santykių baigsis katastrofa?

Ar Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės derybos dėl ateities santykių baigsis katastrofa?

Gegužės 11 dieną įvyko trečiasis derybų tarp Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės raundas dėl bendradarbiavimo po „Brexito“. „Kaip ir balandžio 24 dieną vykęs antrasis raundas, šis irgi neatnešė jokios pažangos“, – teigia buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis. Dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš ES buvo susitarta tik praėjusių metų pabaigoje, o naujasis bendradarbiavimo režimas turėtų įsigalioti jau nuo 2021 m. sausio 1 d. Tad iškilo ambicingas uždavinys: per vienuolika mėnesių po JK išstojimo pratęsti derybas ir pasirašyti naują bendradarbiavimo sutartį. Paprastai dėl tokių sudėtingų klausimų paketo deramasi bent kelis metus. Iš esmės susitarti buvo planuojama dar vasarą, tačiau jei to padaryti nepavyks, liepą reikėtų pratęsti pereinamąjį periodą. „Jei susitarti iki naujųjų metų nepavyks įsigaliojusios PPO taisyklės t.y. ...

Vaidas Rusys. Vyriausybės ataskaita, spektaklis mūsų akims ir rožinis vienaragis

Vaidas Rusys. Vyriausybės ataskaita, spektaklis mūsų akims ir rožinis vienaragis

Iš Seimo tribūnos girdėjom premjero pasigyrimų tiradą apie „rezultatus, kurie paklojo pagrindą, nuo kurio atsispyrę lengviau įveikiame šiandieninius sunkumus“.Visa ataskaita, kurią sudaro 200 puslapių, buvo įkelta kiek anksčiau. Premjeras, ją pristatydamas, paminėjo tik esminius jos uždavinius. Tačiau ar Sauliaus Skvernelio Vyriausybės ataskaita raštu ir žodžiu sutampa? Ar visos tos pagyros apie didžiai nuveiktus darbus nėra tik priešrinkiminis spektaklis? Ekonomika auga, o skurdo rodikliai kinta labai minimaliai Pagrindinis šios Vyriausybės prioritetas buvo mažinti skurdą ir socialinę atskirtį bei jų pasakos apie tai, kokie jie bus neliberalūs. S.Skvernelis antradienį gyrėsi, kaip sparčiai augo Lietuvos BVP. Ačiū verslui, darbštiems ir kūrybingiems žmonėms, kurie BVP per tris metus paaugino daugiau nei 9 milijardais eurų. Premjeras sugebėjo net vienaragiu pasigir ...

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Kasmet gegužės 12-tąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną, švenčiamą tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820 05 12) garbei. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje. Šiuolaikiniame pasaulyje slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių, kurios rengimui, kvalifikacijai, nuolatiniam tobulėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. O Lietuvoje? Manau, kad slaugos mokslas mūsų šalyje pažengė ir jau baigia pasivyti Vakarų valstybes, tačiau kaip atskiras mokslas, nelengvai skinasi kelią. Dirbu slaugytoja daugiau nei 25 metus. Profesijos pasirinkimą nulėmė meilė vaikams ir mano močiutė, i ...

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Antanas Valionis apie ES ateitį: esame kryžkelėje

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras ir diplomatas Antanas Valionis pastebi, jog šiuo metu svarbiausias uždavinys Europai  – kuo greičiau pažaboti koronaviruso pandemiją, tačiau po jo visu rimtumu vėl iškils ES ateities klausimas. „1990 metais Lietuva, paskelbusi nepriklausomybę, gerai suprato koks trapus jos savarankiškumas. Savo nepriklausomybę mes galėjome užtikrinti tik Euroatlantinėse struktūrose – ES ir NATO. Valstybės politikai, nesvarbu kairieji ar dešinieji, vieningai siekė šios svarbiausio tikslo. Ir pasiekė. ES narystė įjungė Lietuvą į europinių vertybių kultūrinę erdvę, sukūrė ekonomines galimybes pašalinti atsilikimą. Tačiau tai – jau istorija, kurioje ir mes, Lietuva, aktyviai dalyvaujam“, – naujus Europos Sąjungai kylančius iššūkius įžvelgia diplomatas. Visą straipsnį ir video siužetą galite rasite ČIA   ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais. Patogu. Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti ...

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS ) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos 1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus – nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, bet Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Per gana trumpą okupacijos laikotarpį naciai su vietiniais pagalbininkais sunaikino apie 200 tūkstanč ...

Close