Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais. Patogu. Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti ...

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Vytautas Plečkaitis. Kai patys nekariaujame dėl savo tėvynės, nesistebėkim, kad ją užkariauja kiti

Iš to, kas pas mus buvo rašoma ir kalbama apie pasaulinio karo pabaigą prieš 75 metus Europoje, atrodo, kad tai yra tik Rusijos (buvusios SSRS ) ir V. Putino reikalas. Kad karo Lietuvoje tarsi net nebuvo, kad lietuviai jame nedalyvavo ir prisiminti jų net nereikia, tarsi jie nebuvo Lietuvos piliečiai. Taip, Lietuvos valstybė buvo okupuota: iš pradžių Sovietų Sąjungos 1940 m., o nuo 1941 m. birželio pabaigos trejus metus – nacių Vokietijos. Tačiau karo metais Lietuva ir lietuvių tauta niekur nedingo. Ji buvo čia, nuo karaliaus Mindaugo laikų. Nors Lietuvos kariuomenės jau nebuvo, bet Lietuvos piliečiai Antrame pasauliniame kare, dažniausiai ne savo noru, buvo priversti dalyvauti. Vieni Sovietų Sąjungos ir Vakarų sąjungininkų pusėje, kiti – nacių Vokietijos pusėje. Per gana trumpą okupacijos laikotarpį naciai su vietiniais pagalbininkais sunaikino apie 200 tūkstanč ...

Vytenis Andriukaitis. 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

Vytenis Andriukaitis. 7 žingsniai, kurių reikia imtis nedelsiant

COVID-19 pandemijos banga slenka per pasaulį nevienodai. Daugumoje Europos Sąjungos (ES) šalių jau pastebimas pandemijos kreivės plokštėjimas ar žemėjimas. Bet yra ES šalių, kur užsikrėtimų skaičiai dar neleidžia švelninti suvaržymų, o mirčių skaičiai atskirose rizikos grupėse vis dar nemažėja. Lietuvoje pandemijos kreivė plokštėja, atsiranda prielaidos etapiniam įvestų suvaržymų atšaukimui. Žinoma, turime ribotus karantinus Nemenčinėje, Antavilių ir Kartenos senelių namuose. Bet visuomenėje jau ima reikštis nekantrumo, atsipalaidavimo, nepasitenkinimo įvestais suvaržymais nuotaikos. Ekonominės ir socialinės pasekmės jaučiamos ir sumažėjusiose žmonių pajamose, ir padidėjusioje bedarbystėje, ir verslų bankrotų grėsmėse, ir šalies biudžeto skaičiuose. Atskirų socialinių grupių, atskirų verslo sektorių interesai šioje situacijoje neabejotinai skiriasi. Skirtingi int ...

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Vaidas Rusys. Ne moksleiviai kalti, kad jie nemoka mokytis savarankiškai

Pamokoms persikėlus iš mokyklos suolo į virtualią erdvę, išryškėjo dvi esminės švietimo sistemos problemos. Pirma, trūkstama infrastruktūra ir žmogiškasis kapitalas: šią problemą išryškino valdžios negebėjimas greitai prisitaikyti, nes visą nepriklausomybės laikotarpį kalbėjome apie „mažos” valstybės koncepciją. Antra, moksleivių negebėjimas mokytis savarankiškai, o mokytojų – sukurti tokį konsultacinį mechanizmą, kuris padėtų moksleiviams mokytis be fizinio kontakto. Mokyklose nėra lavinamas gebėjimas klausti ir kritiškai vertinti. Nuotolinio mokymosi grimasos parodė mokinių nesugebėjimą patiems susirasti, išanalizuoti, kritiškai įvertinti ir suprasti informaciją. Mūsų švietimo sistema buvo ir yra paremta pasiruošimu egzaminams. Tai reiškia: „iškalk“ faktus, išmok žodis žodin teoriją ir gali baigti mokyklą visai neblogu rezultatu. Ši siste ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Žana Andrejeva. Kas pasirūpins skurstančiais?

Žana Andrejeva. Kas pasirūpins skurstančiais?

Praėjo dar viena karantino savaitė, sukėlusi įvairių minčių ir įžvalgų. Pagalvojau, kad įtikėję ekonominiu pakilimu, gerėjančiu gyvenimu, nematome to, ką vis labiau apnuogina karantinas – socialinę nelygybę ir  skurdą. Jo nepastebėti jau nebeįmanoma. Štai, pavyzdžiui. Daugeliui žmonių yra įprasta pusryčiauti, pietauti ir vakarieniauti. Sėsdami vieną dieną prie stalo imkime ir pagalvokime, ar tikrai visos šeimos gali leisti sau  nors kartą per dieną karštą maistą? Porą  kartų  per savaitę perku maistą. Pastebiu, kad vis dažniau perkami nukainuoti produktai, ypač mėsa, sūris, pienas. Televizija transliuoja reportažus apie vis blogėjančią socialinę situaciją, iš ekranų į mus žvelgia tautiečiai, kurių skurdi pensija arba menkos pajamos neleidžia galvoti apie maistą, kurį mes valgome kasdien. Važiuodama į darbą pravažiuoju Liepkalnio gatvėje esančią „Labdaros valgyklą“ ...

Algis Vaičeliūnas. Galėtumėm plaukti, tačiau dabar bandome tik nenuskęsti 

Algis Vaičeliūnas. Galėtumėm plaukti, tačiau dabar bandome tik nenuskęsti 

Baigiasi šeštoji mūsų šalies gyvenimą paralyžiavusi  karantino savaitė, tačiau mes vis dar nepradėjome plaukti iš krizės, o tik trumpais ir kiek chaotiškais judesiais bandome nenuskęsti. Suprantama, ne visi vaikystėje žaidė šachmatais ir ne visiems duota įžvelgti visaapimantį situacijos ir išėjimo iš jos sprendimų paveikslą... Visi, kas Lietuvoje bei pasaulyje akylai stebi koronaviruso pandemijos sukeltą krizę ir tai kokias kovos su ja strategijas rinkosi kitos šalys, sutiks, kad Lietuvoje sisteminio požiūrio į krizės sprendimą vis dar nėra. Pavieniai vieno ar kito valdžios atstovo sprendimai dažniau sukelia tik daugiau klausimų, nei aiškiais atsakymais palengvina visuomenės dvejones. Chaotiškumo pavyzdžių daug  ir juos sugrupuoti į vieną paveikslą nėra lengva – gal dėl to ir kyla nerimas dėl ateities tiek man, tiek plačiai visuomenei. Ar tikrai reikėjo (ir kokios ...

Close