Žana Andrejeva. Atskirtį auginantis karantinas

Žana Andrejeva. Atskirtį auginantis karantinas

Lietuvoje neliko nė vieno žmogaus, kurio nebūtų palietęs karantinas. Reikalavimas ar pareiga kuo mažiau judėti iš namų, viruso užkardymo priemonės verčia elgtis kitaip, nei įprasta. Visi turime su tuo susitaikyti, būti solidarūs ir įveikti šią problemą. Visgi, turime konstatuoti, kad nors saugomės visi, vienus karantinas palies daugiau, o kitus mažiau. Blogiausia yra tai, kad skelbiant karantiną ir taikant įvairias priemones, valdžia užribyje palieka ne tik smulkųjį verslą. Vykdydama socialiai neteisingą politiką šeimų atžvilgiu, ji  kuria dar didesnę atskirtį. Šeimų nariai, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas, gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir paramą iš valstybės. Tuo tarpu tiems, kuriems vietų darželiuose neužteko ir/ar jie vaikus prižiūri savarankiškai, nedarbingumas  nepriklauso. Tokia situacija kuria prielaidas atskirties didėjimui, nes vieni, ...

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Lukas Tamulynas. Karantinas ar totalinis sekimas?

Seimas priėmė ryšių reguliavimo įstatymo pataisas, kurios, trumpai tariant, leidžia sekti piliečius, paskelbus valstybinio lygio ekstremalią situaciją arba teritorijų karantiną. Priemonė aiškinama tuo, kad žmonės pažeidinėja karantino nurodymus ir nesilaiko saviizoliacijos. Todėl vykdydamos sekimą atitinkamos institucijos skelbia, kad taip būtų užtikrinami visuomenės saugumas ir gerovė. Žinoma, tokia situacija, kaip dabartinis karantinas, yra išties neeilinė ir iššūkiai, kuriuos patiriame, yra nauji. Tačiau šis įstatymas, atrodo, labai rimtai kėsinasi ne tik į Konstitucijoje garantuojamas asmens laisves, tačiau ir į pasitikėjimą vienas kitu bei valdžia. Įstatymo pokyčiai leidžia sekti bet kurį pilietį, nepaisant to, ar jis turėtų saviizoliuotis, ar ne. Jis būtų informuojamas apie tokio sekimo pradžią, tačiau institucijai nereikėtų aiškinti savo motyvų. Tad be jokio ...

Lukas Tamulynas. Puota maro metu arba demokratija pralaimi

Lukas Tamulynas. Puota maro metu arba demokratija pralaimi

Jau kelis metus be perstojo buvo kalbama apie krizę. Taip jau yra, kad moderni ekonomika turi ciklus ir po augimo ateina stagnacija. Buvo kalbama, kad 2020 metų pabaigoje, 2021 metų pradžioje ekonomika nesustos, tačiau sulėtės. Nebuvo net minčių apie 2008 metų finansų rinkos griūtį ar dar daugiau – 1929 metų Didžiąją depresiją. Tačiau ko nei ekonomistai, nei valstybių vadovai negalėjo išpranašauti, tai mėnesio ar daugiau visiško užsidarymo: ne tik verslų, tačiau ir žmonių izoliacijos. Tai tapo visiška terra nova visam pasauliui. COVID–19, pradžioje sukėlęs vis dar tebesiaučiančią pandemiją, dabar jau aiškiai grasina ir viso pasaulio finansų sektoriui, paradoksas – paklausa dar ką tik buvo, pasiūla tikrai būtų, tačiau sveikata neleidžia. Ir kol gydytojai kovoja dėl kiekvieno iš mūsų gyvybės, kol ekonomika bando rasti būdų išgyventi, mes turime ir trečią auką, tiesa, ...

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Jau kuris laikas Lietuva gyvena kovos su koronavirusu ir karantino sąlygomis. Nors stengiamės apsisaugoti nuo pavojingo užkrato, virusas ne tik stipriai pakeitė įprastą gyvenimą, bet ir ryžtingai veržiasi į mūsų galvas. Virusas užvaldė faktiškai visą informacinę erdvę. Jis yra visur – televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose. Šis virtualus viruso variantas įtakoja mūsų gyvenimą ne ką mažiau nei tikrasis. Virtualaus viruso įtaką didina ir fantastiškai staigiai įvykę mums įprasto gyvenimo pokyčiai. Kai matai, kad įprasti dalykai keičiasi taip greitai, imi nerimauti, ir tas nerimas gali peraugti į baimę. O baimė blogas patarėjas. Nereikėjo nei savaitės, kad praktiškai nebeliktų jau tapusio įprastu laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje. Staiga visiškai realiai atsirado vidinės ES valstybių sienos, nors tai jau buvo tapę tolimais prisiminimais mūsų atmintyje ...

R.Budbergytė apie 5 mlrd. paramos planą: pinigai pirmiausia turi pasiekti pažeidžiamiausius

R.Budbergytė apie 5 mlrd. paramos planą: pinigai pirmiausia turi pasiekti pažeidžiamiausius

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybės žadama parama karantino metu pirmiausia turi kuo greičiau pasiekti pažeidžiamiausius visuomenės narius, o savarankiškai dirbantiesiems išmokas ragina padvigubinti. Lietuvoje ir taip didžiausia pajamų nelygybė, didžiausia socialinė atskirtis. Jei mažiesiems verslams, kurie prekiauja maistu ar žemės ūkio produkcija, neleisime veikti, nepadėsime, tai artimiausiu metu galime sulaukti bankrotų bangos. „Kiekvienas numatytos paramos euras turi nedelsiant pasiekti tuos, kam labiausiai jų reikia: žmones, kurie gyvena nuo algos iki algos, smulkiausius verslus, kurie užvėrė duris, savarankiškai dirbančiuosius. Parama turi būti dalijama teisingai ir proporcingai. Kol kas, manau, ji nepakankama. Pavyzdžiui, savarankiškai dirbantiesiems išmokas galima būtų dvigubinti – 257 eurai ...

Algirdas Pieniuta: mūsų pareiga padėti

Algirdas Pieniuta: mūsų pareiga padėti

Vilniaus socialdemokratai  pandemijos metu rodo pavyzdį, kaip padėti tiems, kuriems pagalbos labiausiai reikia.  Vadovai pakvietė skyriaus aktyvą,  savanorius, LSDP frakcijos Seime narius dalinti kaukes  sostinės gyventojams ir skyriaus partiečiams. Akcijos metu per saugų atstumą kaukės buvo dalijamos Vilniaus  gatvėse, prie parduotuvių. Vyresnio amžiaus partiečiams kaukės nuvežtos į namus ir saugiai perduotos. Skyriaus nariams apsaugos priemonės paskelbtą dieną išdalintos prie sekretoriato būstinės. ,,Ačiū savanoriams. Bukime atsargūs ir būkime atsakingi. Bet, būkime ir neabejingi, mūsų pareiga padėti, jei galime ir, kai galime“- socialiniuose tinkluose kvietė Vilniaus socialdemokratų vadovas A.Pieniuta,  su savanoriais dalindamas apsaugos priemones Vilniaus gatvėse. Kartu socialdemokratai dalijo ir  instrukcijas, kuriose  primenama, kad medžiaginę kaukę galima ...

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Ketvirta  karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, Vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti Vyriau ...

Close