Marius Skarupskas: Žaliasis tiltas pasikeis neatpažįstamai

Marius Skarupskas: Žaliasis tiltas pasikeis neatpažįstamai

Artimiausiu metu sostinės Žaliasis tiltas  gali pasikeisti neatpažįstamai – miesto Taryba patvirtino konkurso nuostatus ir netrukus bus skelbiamas pirmasis šio tilto meninių, technologinių, mokslinių ir kitų laikinų instaliacijų projektų konkursas. „Ant Žaliojo tilto siūloma organizuoti laikinas meno, technologijų ir mokslo instaliacijas, kompozicijas ir laikinus performansus. Norisi, kad būsimi projektai ir pasiūlymai būtų orientuoti į miesto ateitį ir viziją, todėl labai lauksime netradicinių ir inovatyvių sprendimų“, - pristatydamas  konkurso nuostatų projektą  sakė LSDP frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje seniūnas  Marius Skarupskas. Šiuo konkursu siekiama pritraukti įvairius menininkus, kurių kūriniuose atsispindėtų miesto prioritetai,  projektai apjungtų mokslą, meną, verslą bei miestiečius bendrai veiklai. Tikimasi, kad kuriant Žaliojo tilto ...

A. Kontrimienė. Neįgaliam žmogui nereikia gailesčio

A. Kontrimienė. Neįgaliam žmogui nereikia gailesčio

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Sveikatos komiteto pirmininkės Auksės Kontrimienės iniciatyva suorganizuota apvalaus stalo diskusija su Vilniaus miesto gydymo įstaigų vadovais. Į diskusiją pakviesti Vilniaus miesto klinikinės ligoninės, Antakalnio, Naujosios Vilnios,  Karoliniškių, Naujininkų, Šeškinės,  Lazdynų poliklinikų, M. Marcinkevičiaus,  Šv. Roko ligoninių bei Centro poliklinikos vadovai,  žmonių su negalia organizacijų atstovai. Kaip sakė Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų koordinatorė Ginta Žemaitytė, daugelis problemų priklauso nuo to, kokią negalią pacientas turi. Pasak, G. Žemaitytės pagrindinės problemos, su kuriomis neįgalieji susiduria atvykę į gydymo įstaigas, yra parkavimasis ir privažiavimas prie poliklinikų. Aikštelėse yra pastatyti kelio ženklai, nurodantys parkavimosi vietą neįgaliesiems, tačiau dažnai  aikštelė būna per siaura ...

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Dovilė Šakalienė: Už ką Lietuvoje baudžiamos moterys?

Lietuvoje – smurto prieš moteris epidemija. Per metus – 68 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje: 82% aukų yra moterys. Kas trečia moteris ar mergaitė vyresnė nei 15 metų yra patyrusi kurios nors formos smurtą – fizinį, seksualinį, psichologinį, ekonominį. 35% Lietuvos moterų patyrė seksualinį priekabiavimą. O du trečdaliai Lietuvos visuomenės smerkia priekabiavimo aukas ir nelaiko priekabiavimo problema. Maža to, Lietuvos gyventojai, palyginus su kitų Europos Sąjungos valstybių gyventojais, labiausiai linkę pateisinti seksualinį ir psichologinį smurtą prieš moteris. O Lietuva per metus patiria socialinių ir ekonominių nuostolių dėl smurto artimoje aplinkoje už 650 mln. eurų. Moterys du kartus dažniau prižiūri ligonius, neįgaliuosius, vaikus, senukus negu vyrai, pustrečio karto dažniau nei vyrai užsiima namų ūkiu ir buitimi – kalbu apie tūkstančius neap ...

Kas esame? Kuo tikime? Ko siekiame?

Kas esame? Kuo tikime? Ko siekiame?

Antradienį Vilniaus ir Utenos apskričių socialdemokratams pristatytas LSDP pokyčių komunikacijos planas. Į Širvintose vykusį  pasitarimą pakviesti skyrių pirmininkai, štabų vadovai, atsakingieji sekretoriai, LSDMS  klubų pirmininkės, komunikacijos atstovai. Vilniaus socialdemokratus pasitarime atstovavo skyriaus pirmininkė Auksė Kontrimienė, pavaduotojai Gintaras Karanda ir Viktorija Ancutaitė, atsakingoji sekretorė Lijana Kairienė, rinkimų štabo vadovas Valentin Gavrilov ir kt. Kaip sakė  LSDP pirmininkas G. Paluckas, komunikacija ne tik su bičiuliais, bet ir rinkėjais prasideda nuo trijų pagrindinių klausimų: „Kas esame? Kuo tikime? Ko siekiame?”. Tik žinant į juos atsakymus galima sėkmingai bendrauti su rinkėjais. Pristatymo metu akcentuotos pagrindinės socialdemokratų vertybės: ŽMOGUS. Mūsų darbų atskaitos taškas yra žmogus. LAISVĖ. Pasisakome už vis ...

Laisvalaikis kartu. Pažintis su  Lietuvos nacionaliniu muziejumi

Laisvalaikis kartu. Pažintis su Lietuvos nacionaliniu muziejumi

Grupė Vilniaus socialdemokratų nutarė  kartu praleisti šeštadienį ir  aplankyti Lietuvos nacionalinio muziejaus Naująjį  Arsenalą. Senojo arsenalo ekspozicijoje bičiuliai susipažino su Lietuvos priešistore ir baltų archeologijos paveldu, o vėliau Naujojo arsenalo ekspozicijoje pasinėrė į didingą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpį, trukusį 500 metų, nusikelė  į XIX amžių – laikus, kai siautė permainų uraganas – buvo keičiamos valstybių sienos ir žmonių savimonė.   ...

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Rasa Budbergytė. Dar viena strategija, o dėl ko iš tikrųjų grįžtų emigrantas

Lietuvos gyventojai didžiausia mūsų grėsme įvardija migraciją. 9 iš 10 apklaustų žmonių supranta, kad mažėjantis gyventojų skaičius kelia grėsmę jų pensijai. Visi savaip pajuto šios skausmingos problemos pasekmes ir grėsmes. Valdžia taip pat. Vyriausybė Seimui neseniai pateikė svarstyti seniai žadėtą dokumentą - Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018-2030 m. strategiją. Joje užsibrėžta, kad gyventojų skaičius iki 2030 metų Lietuvoje imtų didėti. Tam reikia įgyvendinti daug sisteminių sprendimų, kurie didintų gimstamumą, mažintų emigraciją ir skatintų emigrantų sugrįžimą, taip pat ilgintų mūsų gyventojų gyvenimo trukmę, mažintų mirtingumą ir gerintų žmonių gyvenimo kokybę. Iš viso, strategija numato nei daug nei mažai-12 uždavinių. Kitaip tariant - atliktas titaniškas biurokratinis darbas, su jau įprastu priemonių planu (planuojama net 70 pr ...

Close