Vilniaus socialdemokratai

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį viešai pristatė socialinį-ekonominį modelį Lietuvai, Naujoje vizijoje pabrėžiama, kad valstybės turtėjimas negali būti savitikslis. Jis reikšmingas tik tuomet, jei stiprinami žmonių gebėjimai ir tarpusavio solidarumas. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji šalies pažangos rodikliai. Kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, BVP vienam gyventojui nesiekė nė pusės ES vidurkio. Šiandien jis jau arti 80 proc. ES vidurkio, tačiau pamatinės vystymosi prielaidos liko tos pačios. Pasak  Lietuvos socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko, praėjusio šimtmečio pabaigoje ir šio šimtmečio pradžioje Europos kairė, ir socialdemokratija patyrė tam tikrą idėjinį nuosmukį, entuziazmo stoką, mažesnę visuomenės paramą, prastesni buvo ir politinių rinkimų rezultatai. „Lietuvos ...

„Valstiečių“ valstybės biudžeto projektas nesprendžia esminių problemų: pajamų ir socialinės atskirties – labiausiai kyla didžiausias pajamas gaunančių žmonių uždarbiai. Statistikos kreivės rodo akivaizdžius skirtumus tarp skirtingų regionų gyventojų pajamų. Skurdo statistikos skaičiai didėja. Už skaičių – žmonių likimai ir kita problema – nemažėjanti emigracija, kritiška demografinė Lietuvos padėtis. Pinigų pyrago dalybos šiemet intensyvesnės, nes biudžetas rinkiminis, ir „valstiečiai“ akivaizdžiai jo formavimą naudoja savireklamai, bet ne realiai žmonių gerovės situacijai gerinti. Girdamiesi didinamomis pajamomis, valdantieji nutyli, kaip tą padidinimą „suvalgys“ infliacija – augančios kainos. „Vyriausybė deklaruoja, kad pajamos į biudžetą yra didelės ir net galima jas mažinti, ką jie ir padarė savo mokesčių sistemos pertvarka, taigi, racionalių paaiškinimų, kod ...

Biudžeto įstatymo projektui Seime užregistruotas pasiūlymas, kurį pasirašė trijų frakcijų – Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio – seniūnai. Siūlymu siekiama užtikrinti galimybę skolintis valstybės vardu, vykdant įsipareigojimus, susijusius su naryste NATO. Priėmus pasiūlymą, būtų užtikrinta, kad 2018 metais būtų įvykdytas Lietuvos įsipareigojimas skirti 2 procentus šalies bendrojo vidaus produkto krašto apsaugai. „Mes kartu su kitų opozicinių partijų frakcijomis siekiame, kad būtų užtikrintas krašto apsaugos finansavimas, ir kad būtų išspręstas klausimas Seime dėl įsipareigojimų NATO vykdymo. Todėl opozicijos frakcijų seniūnai sutarę teikia tokį pasiūlymą, už kurį galėtų balsuoti visas Seimas, ir atsirastų galimybė skolintis valstybės vardu įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO“, – teigia S ...