Socialdemokratai: valstiečių vyriausybė kol kas džiaugiasi ankstesnių vyriausybių įdirbiu

Socialdemokratai: valstiečių vyriausybė kol kas džiaugiasi ankstesnių vyriausybių įdirbiu

Seimas ėmėsi svarstyti šios vyriausybės pateiktą veiklos ataskaitą. Socialdemokratų vertinimu, daugeliu atvejų vyriausybės veiklos rezultatai yra tiesiog ankstesnių vyriausybių pradėtų darbų tąsa. Pavyzdžiui, pensijų kėlimas juk buvo suprojektuotas dar ankstesnės vyriausybės. Kol kas dabartinės vyriausybės įgyvendinamos priemonės neatspindi jos programos. Kai kurių gyventojų pajamos padidėjo ir gyvenimo kokybė pagerėjo sostinėje, keliuose didžiuosiuose miestuose, tačiau skirtumai ir nelygybė  tarp didmiesčiuose ir regionuose gyvenančių žmonių – akivaizdūs ir didėjantys. Skirtumai tarp žmonių pajamų ir socialinė atskirtis vis skaudžiau juntama, todėl kad vyriausybė nesiima esminio įrankio – mokesčių pertvarkos. „Ministrų kabineto prisiimti nuopelnai dėl pajamų augimo sukelia įvairių minčių. Viešajame sektoriuje dirbantiems savivaldos, kultūros, švietimo darbuot ...

Vilniaus socialdemokratai plečia  sostinės bendruomeniškumo erdves

Vilniaus socialdemokratai plečia sostinės bendruomeniškumo erdves

Vilniaus miesto skyriaus Bendruomenių ir savivaldos reikalų komisijos posėdyje pažymėta, kad bendruomeniškumas didelėje sostinės  bendruomenėje neabejotinai svarbus. Jo vardiklį surasti nėra taip paprasta, bet suradus - bendrystė ir bendruomeniškumas  visada papuoš gyvenimą ir padarys jį visavertį. „Bendruomenės yra platforma, kurioje socialdemokratai gali identifikuoti problemas ir padėti vilniečiams jas spręsti. Kad mūsų sostinėje vyktų teigiami pokyčiai, o vilniečiai pasijustų reikalingi ir svarbūs, į bendruomeninę veiklą turime įsitraukti kuo daugiau žmonių“, - sakė LSDP Vilniaus miesto skyriaus Bendruomenių ir savivaldos reikalų komisijos  pirmininkė Daiva Mikulskienė. Posėdžio metu ieškota atsakymų į įvairius klausimus: kaip seniūnijose organizuoti įvairias socialines, kultūrines, sportines veiklas, įtraukti lyderius toms veikloms organizuoti,  atnaujint ...

Sostinės medikams – pagarba ir padėkos

Sostinės medikams – pagarba ir padėkos

Praeitą savaitgalį, minint Pasaulinę sveikatos dieną, sostinės Rotušėje išdalyti tradiciniai „Auksinės mediko širdies“ apdovanojimai. Visų vilniečių vardu miestiečių sveikata ypatingai besirūpinantiems specialistams už kilnų ir ypač svarbų darbą dėkojo Vilniaus miesto meras R.Šimašius ir  miesto Sveikatos komiteto pirmininkė Auksė Kontrimienė. 12-ą kartą vykusiuose apdovanojimuose pagerbta apie 60 auksinės širdies gydytojų ir slaugytojų. „Kai gimėte,  turbūt ne vienas žmogus jūsų tėveliams linkėjo, kad turėtumėte tapti daktaru ar daktare. Tėvai svajojo ir jų svajonės išsipildė. Šiandien jie labai jumis didžiuojasi. Ir ne tik jie. Didžiuojamės ir mes visi. Miesto Sveikatos komiteto nariai labai jums dėkingi,“ – sveikino Tarybos narė Auksė Kontrimienė. Auksinės širdies simbolio ir padėkų vertus laureatus kasmet pasiūlo sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, V ...

Verkių poskyrio aktyvas pakvies bendraminčius švarinti Vilnių

Verkių poskyrio aktyvas pakvies bendraminčius švarinti Vilnių

Verkių poskyrio aktyvas  atsilieps į Vilniaus miesto skyriaus iniciatyvą dalyvauti visuotinėje vienuoliktojoje  aplinkos tvarkymo akcijoje „Darom 2018“ ir kvies poskyrio grupių partiečius aktyviai dalyvauti joje. „DAROM  vizija - vienijant asmenis, šeimas, bendruomenes, valstybines institucijas, verslą, iniciatyvas ir kitus judėjimus, išsaugoti bei kurti šalį, kurioje būtų gera gyventi mums bei ateities kartoms, yra aktuali ir socialdemokratams. Todėl kviesime poskyrio grupių narius prisidėti prie Vilniaus aplinkos tvarkymo bei žmonių aplinkosaugos sąmoningumo ugdymo“, - sakė Verkių poskyrio pirmininkė Danutė  Marcinkutė - Petruškevičienė. Balandžio 26 dieną planuojama sušaukti  visuotinį Verkių poskyrio susirinkimą, kuriame bus pristatytas poskyrio veiklos planas 2018 m., aptarti aktualūs klausimai. Verkių poskyrio aktyvo pasitarime dalyvavo Vilniaus socia ...

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

Dovilė Šakalienė. Sulaužyti gyvenimai – vieniems, 13 mln. eurų pelnas – kitiems

300 000. Tiek Lietuvos piliečių turi įsiskolinimų. Daugiau nei 13 milijonų – tiek per metus pelno gauna antstoliai, vidutiniškai po 100 000 eurų kiekvienas. Skolas sumokėti privalu, bet dabartinė drakoniška tvarka kaip tik mažina šansus tai padaryti, užtat labai efektyviai stumia žmones į socialinę atskirtį ir užribį. Kas penktas žmogus Lietuvoje patiria skurdą, o dažniausios įsiskolinimų priežastys yra greitieji kreditai ir komunaliniai mokesčiai. Žmonės tiesiog nepragyvena, bet pagal dabartinę tvarką vis tiek atimama 50 proc. minimalios algos, skolą reikia apmokėti per pusmetį – kitaip galima atimti būstą, o pragyvenimui kartais lieka 59 eurai per mėnesį. Žiauru, kaip lengvai į skolas įkritęs žmogus sulaužomas, praranda darbą, būstą, norą gyventi. Pražūva ir skolininkas, ir neatgauna pinigų skolintojas. Todėl nėra prasmės tęsti gulinčio spardymo, kur kas racion ...

Jurga Marcinkevičiūtė. Oi, emigracija

Jurga Marcinkevičiūtė. Oi, emigracija

Geriau prie statistikos nesiartinti. Skaičiai ir matematika toks dalykas: viena vertus, visada teisingi, kita vertus – bet kurios matematinės lygties bet koks dydis gali būti pridėtas arba atimtas prie abiejų pusių. O kas įdomiausia, apibendrinus, abejoms pusėms galima pritaikyti beveik bet kokią funkciją. Čia mes apie emigraciją iš Lietuvos. Puikiai žinoma, kokia diduma išvažiuojančių to nedeklaruoja, vadinasi, iš tikro bet koks jų skaičius gali būti ir pridėtas, ir atimtas. O dėl išvykstančių funkcijos, kaip sakoma, tėvynei – galima mėginti apibendrinti. Visi matėte darbe kolegas verkiančius, namuose nusivylusius (pirmiausia savimi), nežinančius ką daryti draugus, kaimynus, artimuosius. Išvažiuoti reikia, gal tas, anas padėtų pradžioj, gal įdarbinimo agentūrai mokėti, pagyvensiu name su 15 kaimynų, o ką daryt? Paskola, tėvai serga, automobilis garbės žodžiu ...

Vilija Blinkevičiūtė. Ant interesų svarstyklių – ir ES parama Lietuvai

Vilija Blinkevičiūtė. Ant interesų svarstyklių – ir ES parama Lietuvai

Prasidėjusios diskusijos dėl 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto nubrėžė labai aiškią liniją: kaip bus sudaromas biudžetas, kaip bus kasmet užpildoma keliolikos milijardų eurų biudžeto „skylė“ po „Brexit“, po Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos. Iššūkis taip pat labai aiškus: didinti ES biudžetą, randant naujų išteklių, arba mažinti biudžetą – ir pajamas, ir išlaidas. Lietuva turi ne vieną priežastį stengtis, kad ES biudžetas bent jau nemažėtų. Kovo mėnesį Europos Parlamentas priėmė dvi rezoliucijas dėl ilgalaikio ES biudžeto sudarymo gairių. Europos Parlamentas: ES biudžetą būtina didinti Daugumos europarlamentarų nuomone, ES turėtų gausiau finansuoti naujus prioritetus – saugumą, gynybą bei migracijos politiką, tačiau nemažinti paramos žemės ūkiui ir žuvininkystei bei vargingiau gyvenantiems regionams. Taip pat toliau remti mokslini ...

Close