Povilas Pinelis. Šiaurinė gatvė – paskutinis Šimašiaus reveransas nekilnojamojo turto verslui

Povilas Pinelis. Šiaurinė gatvė – paskutinis Šimašiaus reveransas nekilnojamojo turto verslui

Atsisveikindamas su Vilniaus mero postu, Remigijus Šimašius su savo komanda mėgina atlikti paskutinį reveransą nekilnojamojo turto verslo vystytojams ir įteikti jiems dovaną, – iš esmės pakeistą Šiaurinės gatvės projektą. Anksčiau planuota kaip tranzitinė gatvė, turėjusi padėti sumažinti automobilių srautus mikrorajonuose, naujajame projekte Šiaurinė gatvė pavirto į verslo projektą, kuriuo siūloma už vilniečių pinigus sukurti tolimesniam nekilnojamojo turto vystytojų verslui reikalingą infrastruktūrą. Anksčiau planuota kaip kelių lygių tranzitinė gatvė, kurios dalis turėjo eiti žemiau gyvenamųjų mikrorajonų, o sankryžos būtų apvažiuojamos estakadomis, Šiaurinė gatvė turėjo reikšmingai sumažinti automobilių srautą mikrorajonuose ir mažinti transporto spūstis. Deja, likus vos keliems mėnesiams iki šios Vilniaus valdžios kadencijos pabaigos paaiškėjo, kad projektas ...

Julius Sabatauskas. Kaip valdantieji Kalėdas vagia

Julius Sabatauskas. Kaip valdantieji Kalėdas vagia

Žiemiški orai ir kalendorius Lietuvai skelbia artėjančias Šv. Kalėdas, kurias dauguma mūsų su šeimomis, draugais ir artimaisiais pasitiks prie papuoštų eglučių ir šventinių stalų. Apmaudu, bet daugelio mūsų stalas bus skurdesnis nei pernai ar užpernai. Dar nežinome galutinių 2023 metų rezultatų, bet Lietuvos statistikos departamentas jau paskelbė, kad „realusis darbo užmokestis 2022 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 9,3 proc.: viešajame sektoriuje buvo 11,3 procento mažesnis, privačiajame – 8,3 procento“. Prieš metus valdantieji žadėjo, kad algoms augant sparčiau nei kainoms, žmonių gyvenimas Lietuvoje gerės. Sunku pasakyti, ar prognozuodami mažesnę nei 5 procentų metinę infliaciją, jie klydo ar melavo, bet faktas, kad kainos, 2022 augančios daugiau nei 20 procentų, – šiurpina. Tai yra 4 kartus daugiau, nei prie ...

Vilniaus socialdemokratai J.Sabatauskas ir A.Sysas siūlo švęsti Konstitucijų dieną

Vilniaus socialdemokratai J.Sabatauskas ir A.Sysas siūlo švęsti Konstitucijų dieną

Vilniaus socialdemokratai Algirdas Sysas ir Julius Sabatauskas užregistravo siūlymą Lietuvoje spalio 25 minėti Konstitucijų dieną. Tokia data pasirinkta neatsitiktinai – 1992 m. spalio 25 dieną buvo priimtas šiuo metu Lietuvoje galiojantis aukščiausias teisės aktas. Pasiūlymo sumanytojas Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas pažymi, kad tokia šventė būtų puiki duoklė turtingai Lietuvos konstitucingumo istorijai. „Minėdami tik vieną Konstituciją, tarsi sumenkiname istorinę Konstituciją, kuria buvo pakloti pamatai Lietuvos konstitucingumo istorijai. Lietuvos, o ir visos Europos, konstitucingumo istorija prasidėjo dar XVIII a. ir šią pradžią vainikavo pirmoji Europoje – gegužės 3-iosios Konstitucija. Nepriklausomos Lietuvos Konstitucija – šios konstitucingumo tradicijos tąsa. Pagal šioje Konstitucijoje įtvirtintas pamatines vertybes yra kuriama demokratinė ...

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Algirdas Sysas. Partnerystės įstatymas: dabar arba dabar

Šis tekstas pirmiausiai yra skirtas mano kolegoms Seimo nariams, kurie nepritaria Partnerystės įstatymo priėmimui, t. y. yra prieš, kad LGBT+ žmonės Lietuvoje turėtų lygias partnerystės teises su heteroseksualiomis poromis. Turiu galvoje ne tik Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų sparną ar perdėm konservatyvias Darbo partijos, demokratų, regionų ar valstiečių-žaliųjų frakcijas, bet taip pat ir kitus „senovės lietuvius“ iš liberalų ir socialdemokratų frakcijų. Latvijos Saeime kovo 31 d. Civilinės saugos įstatymo projektas, reglamentuojantis ir tos pačios lyties porų santykius, praėjo pateikimo stadiją. Įstatymo iniciatoriai – konservatorių partija. Kaip rašo LRT, Latvijos konservatoriai remiasi teisės viršenybe, Konstitucinio teismo nutarimais ir argumentu, kad taip bus apsaugotos tradicinės vertybės ir tradicinė šeima. Estija LGBT+ žmonių partnerystę lega ...

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

Lukas Tamulynas. Adata, ant kurios „sėdi“ Europa

1950–tieji – Europoje vos prieš kelis metus baigėsi vienas destruktyviausių karų pasaulio istorijoje. Senasis žemynas pradeda atsistatyti, tiesa, gerokai kitoks, nei buvo iki tol. Karas, šis naikinantis reiškinys, paskui save paliekantis griuvėsius ir mirtį, pasibaigęs sukuria erdvę proveržiui bei atgimimui, kad ir kaip ironiška bei liūdna tai būtų. Europa stengiasi atsistatyti kitokia, pritaikant naujausias to laikotarpio technologijas, gamybą vystant milžinišku tempu, elektrifikuojant viską, ką įmanoma. Tačiau tuo pat metu Europa susiduria su nauju iššūkiu – viskam reikia degalų. Tuo metu plačiausiai naudojamas kuras – anglys – yra itin problematiškas, jo nuodingumas ir tarša yra matomi plika akimi. Vien Londone 1952 metų žiemą šio kuro deginimo šalutinis produktas – smogas – nužudydavo po 4000 žmonių per savaitę. Tad Europai reikėjo naujo, švaresnio energijos ...

Vytenis Andriukaitis: Neišnaudoti pagalbos kariaujančiai Ukrainai aruodai

Vytenis Andriukaitis: Neišnaudoti pagalbos kariaujančiai Ukrainai aruodai

Nusikalstamos V. Putino chuntos pradėtą karą prieš Ukrainą pasmerkė 141 pasaulio valstybė. Jau trys savaitės, kai bebaimėje kovoje prieš agresorių Ukraina laimi psichologinę ir moralinę pergalę. Su begaline simpatija V. Zelenskiui ir Ukrainos kariams bei žmonėms daugybė šalių teikia karinę ir humanitarinę pagalbą. Aktyviai padedama ir 3,2 mln. pabėgėlių, tarp kurių didžioji dalis - motinos ir 1,2 mln. vaikų! Dedama be galo daug pastangų užtikrinti pabėgėlių ir jų vaikų gyvybinius poreikius. Ukrainoje agresijos padariniai siaubingi, jau sunaikinta per 30 ligoninių, žuvo arba sužeisti jose dirbę medikai. Tai beprecedentis humanitarinių įstatymų ir žmogaus teisių pažeidimas per pastaruosius 70 metų Europoje. Jungtinės Tautos  (toliau – JT) ir jos agentūros (Pasaulio sveikatos organizacijos bei kitos)  kartu su didžiąja dauguma pasaulio valstybių, įskaitant Lietuvą, ...

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Algirdas Sysas. Apie smurtą prieš moteris taikos ir karo metu

Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!“ Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas? Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yra ...

Close