Po kelių savaičių Seimas rinksis į pavasario sesiją, kurioje neišvengiamai bus svarstomi finansinės pagalbos nukentėjusiems nuo pandemijos mechanizmai. Tai reiškia, kad dėmesio centre vėl atsidurs klausimas, kaip išvengti, kad valstybės pagalba nepasinaudotų sukti „pašalpiniai“. Žvelgiant į visą Seimo darbo istoriją „kiek tai kainuos biudžetui?“ ir „ar tuo negalės pasinaudoti „pašalpiniai“?“ yra du faktoriai, į kuriuos bene labiausiai atsižvelgia įstatymų leidėjai. Kaip mes atsidūrėme tokioje padėtyje? Ar tikrai už Seimo rūmų tyko minios suktų „pašalpinių“? Pradėti reikia nuo to, kad „pašalpinių“ baimė nėra savaime susiformavęs reiškinys. Jau gerus tris dešimtmečius išlaikytiniais norinčiais būti piliečiais mus gąsdina įvairios interesų grupės, smegenų centrai, fondai, partijos ir bankų kalbančios galvos. Viena vertus, „pašalpinių“ vaizdinys siekia paaiškinti dauge ...
