Vilniaus socialdemokratai

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Paskelbus mokyklų karantiną paskelbta, kad ugdymo procesas nesustos. Perkami tūkstančiai kompiuterių ir tūkstančiai planšečių tiems, kuriems jų trūksta. Galima svarstyti, gerai tai ar negerai, bet Švietimo ir mokslo ministerija visgi ruošiasi nuotoliniam mokymui, bando suteikti jo galimybę kiekvienam. Mokyklos turėjo dvi savaites atostogų pasiruošimui. Ir štai nuotolinis mokymas prasidėjo. Na, taip per žinias sako. Mokytojai, kai jiems parašai, irgi sako, kad nuotolinis mokymas prasidėjo. Žinutės per „TAMO“ irgi ateina. Viskas kaip ir būtų gerai, tik kad paties nuotolinio mokymo nėra. Nors kalbama, kad kitose mokyklose yra. Visgi kažkam rytais vis dar reikia keltis, bet kaip gerai, kad mūsų Vilniaus Gabijos gimnazijoje to daryti nereikia. Apsiriboja namų darbais Dvi savaitės mūsų, moksleivių, atostogų, kad mokykla pasiruoštų nuotoliniam mokymui ir štai ką turime ...

Jau kuris laikas Lietuva gyvena kovos su koronavirusu ir karantino sąlygomis. Nors stengiamės apsisaugoti nuo pavojingo užkrato, virusas ne tik stipriai pakeitė įprastą gyvenimą, bet ir ryžtingai veržiasi į mūsų galvas. Virusas užvaldė faktiškai visą informacinę erdvę. Jis yra visur – televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose. Šis virtualus viruso variantas įtakoja mūsų gyvenimą ne ką mažiau nei tikrasis. Virtualaus viruso įtaką didina ir fantastiškai staigiai įvykę mums įprasto gyvenimo pokyčiai. Kai matai, kad įprasti dalykai keičiasi taip greitai, imi nerimauti, ir tas nerimas gali peraugti į baimę. O baimė blogas patarėjas. Nereikėjo nei savaitės, kad praktiškai nebeliktų jau tapusio įprastu laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje. Staiga visiškai realiai atsirado vidinės ES valstybių sienos, nors tai jau buvo tapę tolimais prisiminimais mūsų atmintyje ...

Socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė sako, kad Vyriausybės žadama parama karantino metu pirmiausia turi kuo greičiau pasiekti pažeidžiamiausius visuomenės narius, o savarankiškai dirbantiesiems išmokas ragina padvigubinti. Lietuvoje ir taip didžiausia pajamų nelygybė, didžiausia socialinė atskirtis. Jei mažiesiems verslams, kurie prekiauja maistu ar žemės ūkio produkcija, neleisime veikti, nepadėsime, tai artimiausiu metu galime sulaukti bankrotų bangos. „Kiekvienas numatytos paramos euras turi nedelsiant pasiekti tuos, kam labiausiai jų reikia: žmones, kurie gyvena nuo algos iki algos, smulkiausius verslus, kurie užvėrė duris, savarankiškai dirbančiuosius. Parama turi būti dalijama teisingai ir proporcingai. Kol kas, manau, ji nepakankama. Pavyzdžiui, savarankiškai dirbantiesiems išmokas galima būtų dvigubinti – 257 eurai ...

Ketvirta  karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, Vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti Vyriau ...

Kovos su koronaviruso epidemija priemonės uždarė ištisus šalies ūkio sektorius, sumažindamos tų sektorių įmonių įplaukas, dažnai net iki nulio. Tai beprecedentis scenarijus. Net jei veiklą sustabdžiusios įmonės nemokėtų darbo užmokesčio, jų pastovūs (fiksuoti) kaštai nedingtų – jos toliau būtų priverstos mokėti nuomą bei paskolas iš likusių apyvartinių lėšų bei kito sukaupto turto. Negalima tikėtis, kad įmonės, ypač smulkios, būtų sukaupusios pakankamai „lašinių“, kad galėtų atsilaikyti daugiau nei keletą savaičių ar mėnesių su nulinėmis įplaukomis. Daugumai tokių įmonių gresia greitas bankrotas. Dėl viruso veiklą sustabdę verslai nėra jokia ekonomine prasme „blogi“ verslai, kurie dėl kokios nors ekonominės logikos turėtų užsidaryti. Jų veikla nutraukta tik todėl, kad šie verslai yra susiję su žmonių susibūrimais. Likvidacionizmo logika („recesijų darbas yra numar ...