Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Rasa Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją siūlome gydyti ekonominėmis priemonėmis

Į gatves išėję medikai parodė tikro mūsų žmonių gyvenimo ir nuotaikų realijas. Net ir turėdami darbus žmonės nepragyvena iš mažų atlyginimų, juos slegia nuolatinis neteisybės ir kartėlio jausmas. Jauni, darbus turintys priversti masiškai emigruoti, nors išėję į protesto akcijas – aiškiai pasakė – „norim dirbti čia“. Deja, daug žadėję valdantieji taip ir nesiryžo reformuoti mokesčių sistemos, formuodami biudžetą ciniškai suskirstė žmones į reikalingus ir ne taip reikalingus valstybei. Prokurorams ir specialiųjų tarnybų pareigūnams atseikėjo liūto kąsnius – padidinę algas keliais šimtais eurų, tuo tarpu daugybę viešojo sektoriaus darbuotojų paliko ir toliau gyventi nusivylime patrupinę jiems po kelis eurus per mėnesį. Medikai, mokslininkai, dėstytojai, mokytojai pavargę laukti kol kainos sustos kilę priversti toliau burtis į sąjūdžius, protesto akcijas, reikalauti ...

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Margarita Jankauskaitė. Bausti negalima pasigailėti

Smurtas artimoje aplinkoje yra pandemija, kuri padaro ypač daug žalos ir jį patiriančiam žmogui, ir visai visuomenei. Intymaus partnerio ir seksualinis smurtas yra dažniausiai pasitaikančios prievartos formos prieš moteris ir mergaites visame pasaulyje. Jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje ši prievarta sukelia sunkesnes pasekmes sveikatai ir tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujospūdį ar didelį cholesterolio kiekį. Lietuva nėra išimtis. Skaičiuojama, kad fizinį ar seksualinį smurto bent kartą per savo gyvenimą patiria kas trečia moteris, o mergaitės beveik 5 kartus dažniau tampa seksualinės prievartos aukomis nei berniukai. Todėl nebesiginčijama, kad smurtas, vykstantis už uždarų durų, yra nusikaltimas, kurį svarbu veiksmingai užkardyti. Tačiau mūsų nuomonė apie tai, kam atitenka ...

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Vilija Blinkevičiūtė. Mažinti smurtą prieš moteris – didinti moterų ekonominę galią

Stumtelėjo. Stuktelėjo. Grybštelėjo. Vožtelėjo. Spustelėjo. Tokiais lengvais, situaciją švelninančiais žodžiais dažnai pridengiamas smurtas prieš moteris. Fizinis, psichologinis, seksualinis, socialinis, ekonominis. Stop: kovos be taisyklių prieš moteris – draudžiamos Na, leptelėjo Lietuvos Respublikos Seimo narys, kad nėščia Seimo narė negali pristatyti įstatymo pataisų dėl embrionų saugojimo. Kas čia tokio? Nieko juk nenutiko? Nutiko. Lyčių lygybės, smurto prieš moteris prasme – nutiko. Pagaliau, ar tai reiškia, kad moterys negali pristatyti ir įstatymų projektų, susijusių su moterų teisėmis, o negalią turintieji – su neįgaliųjų teisėmis susijusių projektų? Ir ko verti pasiteisinimai, kai akivaizdų diskriminacinį poelgį bandoma pridengti gerais norais apsaugoti nėščią moterį nuo neigiamų emocijų? Kelias į pragarą taip pat dažnai gerais norais grįstas. ...

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Orinta Leiputė. Moterys pradeda kalbėti garsiai, nes tyla nieko neišsprendė

Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą. Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki. Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises. Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar ...

Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Juozas Olekas. Minint Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Antanavičiaus 80-ųjų gimimo metines

Gerbiamieji brangiausi K. Antanavičiaus artimieji, žmona, dukra, ūgtelėję ir šiek tiek įgavę Kazimiero bruožų vaikaičiai, mielieji Kazimiero bendražygiai signatarai, mielieji kolegos! Šiandien minime vieno iškiliausių mūsų XX a. antrosios pusės bendražygių 80-ąjį gimtadienį. Deja, jau beveik 20 metų kaip jį palydėjome į Antakalnio kalnelį. Aiškiai per anksti, dar nesulaukusį 60-šimties. Dar neįgyvendinusį daugelio sumanymų. Gimęs gausioje Elenos ir Antano Antanavičių šeimoje, beveik per Lietuvos kariuomenės gimtadienio minėjimą, dėl komunistų vykdytos Lietuvos žmonių deportacijos nuo kurios kentėjo kaip ir mano 1948 m. vežimo Kazimiero Antanavičiaus tėvai, dešimtmečiui atskirtas nuo tėvų, priglaustas gerųjų žmonių. Kazimieras Antanavičius turėjo plačią ir kovingą širdį. Sovietinio pokario patirtis jį brandino kaip žmogų gebantį pakovoti ne tik už save, bet ir už ...

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Orinta Leiputė. Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams

Daug metų mes kalbame apie neformalaus švietimo svarbą ir problemas. Kas tai yra? Nemokami būreliai mokyklose, papildomi laisvalaikio užsiėmimai kitose įstaigose ar privačiuose klubuose? Kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“. Švietimo ir mokslo ministerija papildo: „neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai. Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dali ...

Gintautas Paluckas. Apie pasibaisėtinai mažus atlyginimus

Gintautas Paluckas. Apie pasibaisėtinai mažus atlyginimus

„Eurostat“ paskelbus, kad kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, atsirado pasibaisėjusių lietuviškais atlyginiamais. Bet iš tiesų pasibaisėtini yra ne atlyginimai, o veidmainystė. Visų Vyriausybių veidmainystė, leidusi dirbti trečdaliui mokytojų už 500 eurų, socialiniams darbuotojams už 460 eurų, o kultūros darbuotojams dažnai ir už dar mažiau. Pasibaisėtina ir ekonomistų veidmainystė, nes kartu su verslo atstovais jie metų metais rypavo apie ekonomikos pyrago didinimą ir menko pastabas apie neteisybę dalijant tą pyragą. Dar baisesnė didžiojo verslo veidmainystė, kai viena didžiausių ir stipriausių šalies įmonių skaičiuoja 50 milijonų grynojo metinio pelno, o savo penkiolikai tūkstančių darbuotojų vidutiniškai moka vos daugiau nei 560 eurų neatskaičius mokesčių. Pono Gitano Nausėdos sąžinę ir baisėjimąsi mažais atlyginimais pažadino prezidentiniai re ...

Close