Dovilė Šakalienė. Seimo inkvizicijos kasdienybė

Dovilė Šakalienė. Seimo inkvizicijos kasdienybė

Čia nebus malonus ir lengvas straipsnis, kaip pyragėlis prie kavos. Čia bus rupi druska ant pabrozdintų realybės keliukų. Perspėju iškart. Ir kad jau žinau kaip nemėgstam tiesos – o dar iš moters lūpų, tai iškart kviečiu visus epitetus mano adresu į komentarų skiltį, geriau anoniminę, nes vieną dieną gali būti nepatogu. Nes gali būti, kad keičiamės – kad tampam valstybe, kurioje moteris bus viešai pripažįstama kaip žmogus. Gal net išmesim į atgyvenų sąvartyną ne tik urbšiapūkizmus, bet ir kasdienes buitines patyčias, kurių beriam lengvai, negailėdami, nemąstydami, tiesiog gardinam duoną kasdieninę. Augini vaikus? Prašom – nuo lengva pašaipa pagardinto „namų šeimininkė” iki paniekinamo „višta“ ar atvirai sukiojamo piršto prie smilkinio „super mama”. Nes juk auginti vaikus ir rūpintis namais yra toks savaime vykstantis procesas, kur nereikia pastangų, žinių, juodo ...

Jolanta Bielskienė. Cezario pjūvis prieauglio politikai

Jolanta Bielskienė. Cezario pjūvis prieauglio politikai

Moterį įverginti lengviausia per jos vaisingumą. Būtent per vaisingumą įvairiais amžiais ir įvairiose civilizacijose moterys buvo kontroliuojamos, palaikomas jų žemesnis socialinis ir politinis statusas. Akcentuojant moters reprodukcinę paskirtį iš jos buvo ir yra atimama  visapusė galimybė pačiai spręsti apie savo gyvenimo pasirinkimus. Visais laikais urbšiai, dagiai ir doveikos kūrė  moterų kontrolės schemas, pirmiausia pavadindami jas moralės normomis, o paskui reikalaudami, kad moterys tų normų laikytųsi, t.y. būtų „moralios”. Feministiniai judėjimai už moterų lygias teises kėlė ir siekė išspręsti įvairias moterų diskriminacijos ir iš to kylančias socialines problemas, tačiau retai kada buvo akcentuojamas esminis – moters pavergimo per vaisingumą - klausimas. Būtent per vaisingumui suteikiamą tam tikrą sakralumo- stebuklo paslapties elementą, moteris tampa le ...

Gintautas Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Gintautas Paluckas. Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje padėti vienai smurto aukai metams skiriama 10 eurų, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui per metus – 23 eurai, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų atlyginimas. Pati valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei viešajame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių programuoja labai rimtas problemas ateičiai – nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, mes apsimetame, kad jiems mokame, tačiau paskui skundžiamės, kodėl visi pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja iš šalies arba žudosi. Stebėtis nereikėtų, nes patys pasiekėme tai, ką turime. Valstybės sektoriuje iš ...

Justas Pankauskas. Neadekvačios antstolių pajamos gaunamos iš labiausiai pažeidžiamų žmonių

Justas Pankauskas. Neadekvačios antstolių pajamos gaunamos iš labiausiai pažeidžiamų žmonių

Tie, kam teko susidurti su antstoliais (antstolių žinioje yra apie 1,5 mln. bylų) žino, jog tokia tvarka, kokia susiformavusi dabar, žmones veda prie dar didesnio skurdo, emigracijos ar net savižudybių. Skolininkų skolos greitųjų kreditų bendrovėms ir ne tik joms yra didelės, o sumos, kurias nuskaičiuoja antstoliai tik dar labiau gilina prarają, tačiau nesprendžia skolininkų problemų. Kitaip tariant, yra nuskaičiuojamos didelės sumos, o kasdieniam pragyvenimui lieka labai nedidelė pinigų dalis. Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Taip pat vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoli ...

Linas Jonauskas. Karbauskio mokestis

Linas Jonauskas. Karbauskio mokestis

Kad Lietuvoje jau seniai laikas įvesti automobilių mokestį, tikėtina, žino kiekvienas Seimo narys, apie tai nuolatos primena ir Europos Komisija. „Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose nėra jokio pavidalo automobilių apmokestinimo ar kelių mokesčio už asmeninius lengvuosius automobilius“, - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Mokestis padidintų biudžeto surenkamumą, sudarytų sąlygas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažintų taršą ir skatintų šalies automobilių parko atsinaujinimą. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje yra maždaug 15 metų, kai Europos Sąjungoje jis svyruoja nuo 7 iki 8 metų. Nepaisant didelės ir apčiuopiamos naudos, realybėje yra daug trikdžių, stabdančių naujo mokesčio atsiradimą. Galų gale dešinieji visada pasisako prieš naujus mokesčius. Bet ši tema ne apie Sauliaus Skvernelio vyriausybę ...

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdui mažinti – vis dar per skurdus biudžetas

Vilija Blinkevičiūtė. Skurdui mažinti – vis dar per skurdus biudžetas

Jei po kiekvienų viešai ištartų žodžių „skurdas“ ar „skurdo mažinimas“ į valstybės biudžetą įkristų euras, turėtumėme papildomus milijonus eurų socialiniam saugumui didinti. O tų kelių, keliolikos ar keliasdešimties milijonų reikia verkiant. Papildomi 618 milijonų eurų socialinei sričiai, numatyti Vyriausybės parengtame ir Seimui pristatytame valstybės biudžeto projekte, – svarbus, kylant kainoms ir siaučiant infliacijai – neišvengiamas, bet tik vienas žingsnis skurdo mažinimo link. Net ir su šiais papildomais milijonais Lietuva atsiliks nuo ES valstybių vidurkio, pagal skiriamas lėšas socialinei apsaugai. Trauktis jau nebėra kur: Eurostato duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje skurdo ir socialinės atskirties rizikos grupei buvo priskiriami net 30,1 procento Lietuvos gyventojų (871 tūkstantis). Iš jų net 168 tūkstančiai vaikų iki 18 metų. T ...

Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Rugpjūčio 26 dieną vykusioje Bendruomenių šventėje diskusijoje apie ateities Vilnių kalbėję Vilniaus miesto tarybos nariai bei visuomenininkai teigė, kad pokyčiai – būtini, kadangi didžiausias Lietuvos miestas jau netolimoje ateityje susidurs su dideliais iššūkiais. Vilniuje gyventojų skaičiaus augimas sparčiausias tarp Baltijos šalių. 2005 m. šalies sostinėje gyveno 553307, 2010 m. – 548835, o šiuo metu Lietuvos sostinėje gyvena per 620000 žmonių    (22 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje Vilnius aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu tarp Baltijos šalių. Reikia pasidžiaugti, kad augantis Vilnius sudaro sąlygas ekonomikos augimui ir socialiniam aktyvumui. Vilniuje daugėja ir užsienių investicijų, čia buriasi daugiausiai „startuolių“, kurie pradeda verslą, skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, internetinių technologijų (IT) ...

Close