„Eurostat“ paskelbus, kad kas trečias lietuvis gyvena ties skurdo riba, atsirado pasibaisėjusių lietuviškais atlyginiamais. Bet iš tiesų pasibaisėtini yra ne atlyginimai, o veidmainystė. Visų Vyriausybių veidmainystė, leidusi dirbti trečdaliui mokytojų už 500 eurų, socialiniams darbuotojams už 460 eurų, o kultūros darbuotojams dažnai ir už dar mažiau. Pasibaisėtina ir ekonomistų veidmainystė, nes kartu su verslo atstovais jie metų metais rypavo apie ekonomikos pyrago didinimą ir menko pastabas apie neteisybę dalijant tą pyragą. Dar baisesnė didžiojo verslo veidmainystė, kai viena didžiausių ir stipriausių šalies įmonių skaičiuoja 50 milijonų grynojo metinio pelno, o savo penkiolikai tūkstančių darbuotojų vidutiniškai moka vos daugiau nei 560 eurų neatskaičius mokesčių. Pono Gitano Nausėdos sąžinę ir baisėjimąsi mažais atlyginimais pažadino prezidentiniai re ...

Simboliška: artimiausiomis dienomis Švedijoje, kurios visuomenė yra viena iš sėkmingiausių pasaulyje, įvyks aukščiausio lygio susitikimas, ateityje galintis nulemti daugumos ES gyventojų gerovę. Į Geteborgą susirinkę valstybių ir vyriausybių vadovai, ES institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės atstovai diskutuos, kaip skatinti užimtumą, sąžiningas darbo sąlygas, tvarią ir efektyvią socialinę apsaugą bei socialinį dialogą. Susitikime ES institucijos turėtų paskelbti apie Socialinių teisių ramsčio įsteigimą ir prisiimti įsipareigojimus dėl jo įgyvendinimo. Socialinis saugumas ir gyventojų gerovė tampa visos Bendrijos prioritetu. Kam reikalingas socialinių teisių ramstis? Teigti, kad Europos Sąjunga pagaliau susidorojo su krize (daugumos valstybių ekonomikos po truputį kyla), reiškia pasakyti tik dalį tiesos. Paskutinieji statistikos duomenys ...

Čia nebus malonus ir lengvas straipsnis, kaip pyragėlis prie kavos. Čia bus rupi druska ant pabrozdintų realybės keliukų. Perspėju iškart. Ir kad jau žinau kaip nemėgstam tiesos – o dar iš moters lūpų, tai iškart kviečiu visus epitetus mano adresu į komentarų skiltį, geriau anoniminę, nes vieną dieną gali būti nepatogu. Nes gali būti, kad keičiamės – kad tampam valstybe, kurioje moteris bus viešai pripažįstama kaip žmogus. Gal net išmesim į atgyvenų sąvartyną ne tik urbšiapūkizmus, bet ir kasdienes buitines patyčias, kurių beriam lengvai, negailėdami, nemąstydami, tiesiog gardinam duoną kasdieninę. Augini vaikus? Prašom – nuo lengva pašaipa pagardinto „namų šeimininkė” iki paniekinamo „višta“ ar atvirai sukiojamo piršto prie smilkinio „super mama”. Nes juk auginti vaikus ir rūpintis namais yra toks savaime vykstantis procesas, kur nereikia pastangų, žinių, juodo ...

Moterį įverginti lengviausia per jos vaisingumą. Būtent per vaisingumą įvairiais amžiais ir įvairiose civilizacijose moterys buvo kontroliuojamos, palaikomas jų žemesnis socialinis ir politinis statusas. Akcentuojant moters reprodukcinę paskirtį iš jos buvo ir yra atimama  visapusė galimybė pačiai spręsti apie savo gyvenimo pasirinkimus. Visais laikais urbšiai, dagiai ir doveikos kūrė  moterų kontrolės schemas, pirmiausia pavadindami jas moralės normomis, o paskui reikalaudami, kad moterys tų normų laikytųsi, t.y. būtų „moralios”. Feministiniai judėjimai už moterų lygias teises kėlė ir siekė išspręsti įvairias moterų diskriminacijos ir iš to kylančias socialines problemas, tačiau retai kada buvo akcentuojamas esminis – moters pavergimo per vaisingumą - klausimas. Būtent per vaisingumui suteikiamą tam tikrą sakralumo- stebuklo paslapties elementą, moteris tampa le ...

Mūsų valstybė meluoja pati sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Lietuvoje padėti vienai smurto aukai metams skiriama 10 eurų, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui per metus – 23 eurai, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų atlyginimas. Pati valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei viešajame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių programuoja labai rimtas problemas ateičiai – nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, mes apsimetame, kad jiems mokame, tačiau paskui skundžiamės, kodėl visi pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja iš šalies arba žudosi. Stebėtis nereikėtų, nes patys pasiekėme tai, ką turime. Valstybės sektoriuje iš ...

Tie, kam teko susidurti su antstoliais (antstolių žinioje yra apie 1,5 mln. bylų) žino, jog tokia tvarka, kokia susiformavusi dabar, žmones veda prie dar didesnio skurdo, emigracijos ar net savižudybių. Skolininkų skolos greitųjų kreditų bendrovėms ir ne tik joms yra didelės, o sumos, kurias nuskaičiuoja antstoliai tik dar labiau gilina prarają, tačiau nesprendžia skolininkų problemų. Kitaip tariant, yra nuskaičiuojamos didelės sumos, o kasdieniam pragyvenimui lieka labai nedidelė pinigų dalis. Civilinio proceso kodekse ir Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolio vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Taip pat vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje bei atlygis antstoli ...

Kad Lietuvoje jau seniai laikas įvesti automobilių mokestį, tikėtina, žino kiekvienas Seimo narys, apie tai nuolatos primena ir Europos Komisija. „Lietuva yra likusi viena iš nedaugelio Europos šalių, kuriose nėra jokio pavidalo automobilių apmokestinimo ar kelių mokesčio už asmeninius lengvuosius automobilius“, - teigiama Europos Komisijos ataskaitoje apie Lietuvą. Mokestis padidintų biudžeto surenkamumą, sudarytų sąlygas mažinti darbo jėgos apmokestinimą, mažintų taršą ir skatintų šalies automobilių parko atsinaujinimą. Vidutinis lengvųjų automobilių amžius Lietuvoje yra maždaug 15 metų, kai Europos Sąjungoje jis svyruoja nuo 7 iki 8 metų. Nepaisant didelės ir apčiuopiamos naudos, realybėje yra daug trikdžių, stabdančių naujo mokesčio atsiradimą. Galų gale dešinieji visada pasisako prieš naujus mokesčius. Bet ši tema ne apie Sauliaus Skvernelio vyriausybę ...