G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

G. Paluckas: galimybių nelygybė skiria Lietuvą į dvi dalis

Regionai nuskurdo, nes ligšiolė valdžia viską matavo vien ekonomine nauda: apsimoka tai ar ne? Miestų ir miestelių aikštės, keliai sutvarkyti, tik žmonių, galinčių dirbti ir užsidirbti, mažėja. Nors vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje kaimo vietovėse gyvena daugiau negu pusė visų gyventojų, yra Lietuva. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Lietuvai reikia galvoti apie tikrą regionų politiką, apie didesnį savivaldybių savarankiškumą, galių ir įgaliojimų suteikimą, apie darbo vietų kūrimą. Metas nustoti kalbėti apie pinigų efektyvumą ir pradėti galvoti apie vienodas visų Lietuvos žmonių teises į galimybes. – Politikai įvairiuose kontekstuose yra pamėgę Lietuvą suskirstyti į dvi. Vieni tokia retorika palydi pajamų nelygybės statistiką, kiti – kalbėdami apie emigraciją, treti – apie didžiųjų miestų ir regionų atsk ...

Socialdemokratai: ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui

Socialdemokratai: ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui

Visuomenės sukurta ekonominė gerovė turėtų būti skiriama ne tik karinės galios didinimui, bet ir socialinių problemų sprendimui, sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas. LSDP atstovai įsitikinę, kad valios priešintis neturinčių piliečių modernūs ginklai neišgelbės. „Parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl išlaidų gynybai, tačiau juk vis dar turime galiojantį susitarimą nuo 2014 m., kurį pasirašė LSDP. Jis yra aktualus, nepasenęs ir galios iki 2020 m.“, - Seime žurnalistams sakė G. Paluckas. Socialdemokratas pasiūlė pažiūrėti į estus, kurie, anot politiko, išlaidų gynybai didinti daugiau 2 proc. neketina. Tuo tarpu Lietuvos politikai, užuot kovoję su emigracija ir ją sąlygojančiomis socialinėmis problemomis, nori išlaidauti.  „Mes norime, kad mūsų piliečiai turėtų valios priešintis, pasitikėtų savo valstybe ir jos teikiamomis pa ...

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu?

Antstoliai suinteresuoti savo uždarbiu ar skolų išieškojimu?

30 milijonų eurų sumokama per metus antstoliams vien už skolų išieškojimą. Pusė šios sumos deklaruojama kaip išieškojimo išlaidos, kita pusė lieka antstoliams kaip pelnas. Neretai skolininkai mokėdami antstoliams tiesiog neišgali grąžinti pačios skolos. „Lietuvoje 300 tūkstančių žmonių turi skolų. Mane pasiekia daugybė skundų ir istorijų, kuomet antstolio veiksmai įtraukia žmones į situaciją be išeities, o rasti teisybę yra labai sudėtinga. Skolininkai su manimi pasidalina antstolių vykdymo išlaidų apskaičiavimais, kurie sveiku protu sunkiai suvokiami. Pvz. kaip stebuklingai iš 40 eurų skolos, pridėjus antstoliams ranką ji virsta į kelių šimtų skolą. Dažni skundai ir apie antstolių piktnaudžiavimą bei psichologinį smurtą, tad kalbėti ir ieškoti būdo kaip išsiieškoti skolas nesužlugdant skolininkų yra būtina“ – sakė Seime spaudos konferenciją surengusi socialdemokra ...

Mykolas Biržiška. Primirštas Lietuvos herojus

Mykolas Biržiška. Primirštas Lietuvos herojus

1962 rugpjūčio 24 diena, Los Andželas. Mykolo Biržiškos 80 metų jubiliejus. Nepriklausomybės akto signataras, po trumpos pertraukėlės, grįžo į savo darbo kabinetą ir sukniubo. Tos pačios dienos vakare jo gyvybė užgeso. Taip anapilin išėjo 16-asis nepriklausomybės akto signataras. Nepaisant jo indėlio į Lietuvos valstybės kūrimą, M. Biržiškos atminimas yra palengva pamirštamas. Taip, signataro vardu yra pavadinta mokykla Vilniuje, Vytauto Didžiojo universitete yra Mykolo Biržiškos skaitykla, o Kauno Dainavos rajone yra Biržiškų gatvė. Tačiau šie atminimui skirti sprendimai buvo priimti prieš kelioliką metų ar netgi daugiau. Laikinas blykstelėjimas įvyko perlaidojant Biržiškų palaikus Vilniaus Rasų kapinėse. Nors perlaidojimo faktas yra labai svarbus Lietuvai ir įvykdo vieną iš paskutinių velionio norų – atgulti poilsio numylėto Vilniaus žemėje – po šio įvykio M. Bir ...

G.Paluckas: klausimus Švietimo ir mokslo ministrei teks kartoti po pirmųjų mokytojų algalapių

G.Paluckas: klausimus Švietimo ir mokslo ministrei teks kartoti po pirmųjų mokytojų algalapių

Seime Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos inicijuotoje diskusijoje iš įvairių rajonų suvažiavę mokytojai kėlė klausimus švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei dėl įvedamo etatinio mokytojų apmokėjimo, pagal kurį jau nuo šios rugsėjo 1-osios keisis algų skaičiavimo mokytojams tvarka. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguota ministrė iki šiol negali paaiškinti, kodėl vieniems mokytojams algos kils, o kitiems – mažės. „Mokyklose jaučiama įtampa dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo – darbuotojai nežino, koks realiai jis bus nuo šios rugsėjo 1-osios. Psichologai, logopedai, darželių auklėtojai apskritai palikti „už borto“. Tai pripažino ir pati ministrė. Ji žadėjo rudenį imtis sprendimų ir dėl likusių švietimo sistemos darbuotojų atlyginimų“, – sako LSDP frakcijos Seime seniūnas Juozas Olekas. Švietimo ir mokslo ministerijos paske ...

Kultūra. Mums rūpi

Kultūra. Mums rūpi

Kalbant apie šiandienos kultūrą kyla daugybė klausimų. Ar opias problemas kelianti ir  sensacijų nesivaikanti kultūra nėra stumiama į viešojo diskurso paribius? Kaip socialdemokratams išsaugoti kritinę mintį,  kultūringų debatų tradicijas ir būti pastebėtiems? Kaip pranešti apie problemas, gerus kultūrininkų darbus ir nebūti nuobodiems? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus sostinėje gyvenantys kultūrininkai ieškojo su  LSDP komunikacijos skyriaus  vadovu Justinu Argustu. Apie kultūrą šiandieniniame pasaulyje diskutavo  Renė Jakubėnaitė, LSDP Kultūros komiteto pirmininkė, komiteto nariai: Aldona Jeleniauskienė, Saulius Vosylius, Antanas Beinaravičius, Eugenijus Bulavas, Arvydas Domanskis, Adomas Letulis. Renė Jakubėnaitė. Dažnai organizuojame išvažiuojamuosius komiteto posėdžius į regionus. Diskutuojame su vietos kultūrinininkais. Valstybė laikosi ant visos tautos k ...

Socialdemokratai dėl brangstančio kuro ir miškų kirtimo reikalauja aplinkos ministro atsakomybės

Socialdemokratai dėl brangstančio kuro ir miškų kirtimo reikalauja aplinkos ministro atsakomybės

Seimo socialdemokratai pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje „Ar premjerui vis dar tinka aplinkos ministras?“ kritikavo aplinkos apsaugos ministro K.Navicko veiklą. Juos papiktino spartėjantis miškų kirtimas ir tuo pat metu augančios medienos kuro, malkų kainos. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūno Juozo Oleko teigimu, susikaupė nemažai problemų, dėl kurių galima kelti klausimų apie aplinkos apsaugos ministro veiklą. „Viską apvertė paskutinis Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimo apimčių. Jei pasižiūrėsite vadinamųjų valstiečių-žaliųjų programą, nors liežuvis neapsiverčia dabar jų tokiais vadinti, tai ten buvo pabrėžiama, kad miškai turi būti saugomi, kad tai vertybė, kuri turi būti didinama“, – kalbėjo J.Olekas. Jis pabrėžė, kad visuomenei buvo pristatytas projektas, kuriuo žadėta nedidinti miško kirtimo apimčių. Buvo aiškiai pasis ...

Close