Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Darnus Vilnius: Kaip miesto augimą paversti privalumu?

Rugpjūčio 26 dieną vykusioje Bendruomenių šventėje diskusijoje apie ateities Vilnių kalbėję Vilniaus miesto tarybos nariai bei visuomenininkai teigė, kad pokyčiai – būtini, kadangi didžiausias Lietuvos miestas jau netolimoje ateityje susidurs su dideliais iššūkiais.

Vilniuje gyventojų skaičiaus augimas sparčiausias tarp Baltijos šalių. 2005 m. šalies sostinėje gyveno 553307, 2010 m. – 548835, o šiuo metu Lietuvos sostinėje gyvena per 620000 žmonių    (22 proc. visų Lietuvos gyventojų). Prognozuojama, kad jau netolimoje ateityje Vilnius aplenks Rygą ir taps didžiausiu miestu tarp Baltijos šalių. Reikia pasidžiaugti, kad augantis Vilnius sudaro sąlygas ekonomikos augimui ir socialiniam aktyvumui. Vilniuje daugėja ir užsienių investicijų, čia buriasi daugiausiai „startuolių“, kurie pradeda verslą, skatinamas kūrybiškumas ir inovacijos, internetinių technologijų (IT) plėtra.

,,Vilnius – tai mes visi, vilniečiai, dirbantys, gyvenantys ar besimokantys sostinėje. Mes visi esame ta jėga, kuri susibūrusi drauge gali keisti mylimo miesto veidą, siekiant jį padaryti modernesniu, žalesniu ir turtingesniu’’ – sakė Vilniaus miesto tarybos narė Auksė Kontrimienė.

Politikai teigia, kad nuolatos didėjantis žmonių kiekis mieste sukelia ir tam tikras problemas – automobilių spūstis, didėjančią taršą bei vis didėjančias eiles poliklinikose.

„Vilnius turi prisitaikyti prie didėjančio žmonių skaičiaus. Sostinėje tikrai intensyviai vyksta statybos – dygsta nauji daugiabučiai, tačiau lygiai taip pat turi vykti ir mokyklų, darželių, gydymo ir kitų įstaigų plėtra, kad vilniečiai nejaustų jų stygiaus“, – sakė A. Kontrimienė.

Diskusijos dalyviai teigė, kad Vilnius – viena iš žaliausių Europos sostinių; pastaruoju metu Savivaldybė skyrė nemažai dėmesio viešosioms miesto erdvėms – turime nuostabiai sutvarkytą Bernardinų sodą, dėmesys skiriamas Vingio ir Kalnų parkams, pilietiški vilniečiai prieš kurį laiką susirūpino ir Jomanto parko likimu Baltupiuose.

Vis dėlto, diskusijoje dalyvavusi aplinkosaugos nepriklausoma ekspertė Loreta Juškaitė linkusi pastebėti, kad Vilniui norint būti darniu aplinkai miestu, reikia dar daug pasitempti.

„Vilnius tikrai turi šansą tapti „Žaliąja sostine“ bei skatinti „protingą“ energetinių resursų panaudojimą, visuomeninio elektrą ir biodyzelį naudojančio transporto plėtrą, ekologines akcijas, kad į orą būtų išmetama kuo mažiau anglies dvideginio“, – kalbėjo L. Juškaitė.

Ekpertė akcentavo, kad „auganti urbanizacija skatina ieškoti darnių sprendimų ne tik teritorijų planavimo aspektu, kad būtų užtikrinta gamtinio karkaso integracija bei sumažinta galimybė dispersiškai miesto plėtrai laisvuose plotuose ir želdynai būtų ne tik išsaugoti, bet ir atkuriami. Svarbu, kad miesto plėtra nepakenktų žmonių sveikatai ir užtikrintų jų gerovę, pvz. šalia daugiabučių ir gyvenamųjų kvartalų neatsirastų gamybinės paskirties objektai, kurie teršia aplinkos orą.

Vilniaus miestas turtingas kultūros paveldo objektais ir saugomų teritorijų gausa, todėl šiems turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys, kad Vilniaus autentiškumas būtų išsaugotas tiek gyventojams, tiek miesto svečiams. Siektina, kad nevyktų „Žaliųjų teritorijų“ fragmentacija, o būtų sukurtas „Žaliasis tinklas“, kuris užtikrintų ne tik aplinkos kokybę, bet ir bioįvairovę bei rekreaciją. Dėl didėjančių transporto priemonių srautų (pvz. vien praeitais metais transporto srautas padidėjo 1,8 proc.), Vilniuje oro kokybė prastėja, todėl kai kuriuose rajonuose oro užterštumas, ypač kietosiomis dalelėmis, viršija nustatytas normas – Žirmūnuose, Vilkpedėje.

Palyginimui, Švedijos sostinėje Stockholme yra per 400 bioetanoliu varomų autobusų, daug miestas skiria dėmesio darnių pastatų vystymui, kurie naudoja atsinaujinančią energetiką – saulės kolektorius, pastatai ne tik sunaudoja mažiau energijos, bet dar ir pagamina ją. Reikalinga pagalvoti ir apie programą, kuri leistų senus aplinką teršiančius katilus/krosnis pakeisti moderniais, taip užtikrinant tinkamą miesto oro kokybę.

Galima pasidžiaugti, kad Vilniuje veikia elektromobilių dalijimosi paslauga – SPARK, kur kiekvienas gyventojas turi galimybę nuomotis elektromobilį ir užtikrinti, kad miestui būtų daromas kuo mažesnis ekologinis neigiamas poveikis.

Vilniaus miestas taip pat turėtų susirūpinti užterštų teritorijų sutvarkymu ir prikėlimu „naujam gyvenimui“, daugiausia užterštų teritorijų – seni garažai.

Reikia pasidžiaugti, kad Savivaldybė pagaliau pradėjo Bendrojo plano rengimą, kuris nubrėš pagrindines gaires tolimesniam aplinkosauginiam, ekonominiam ir socialiniam Vilniaus vystymuisi, todėl svarbu, kad plano svarstyme aktyviai dalyvautų visuomenės ir bendruomenių atstovai, taip užtikrinant ne tik planavimo dokumento rengimo kompleksiškumą, bet ir skatintų stipresnę pilietinę visuomenę.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Vilniaus miesto savivaldybėje seniūnas ir tarybos narys Marius Skarupskas mano, kad vilniečiai nebeskubės į darbus nuosavais automobiliais, jei sostinėje atsiras greitas ir patogus viešasis transportas. M. Skarupskas viliasi, kad Vilnius vieną dieną taps ir inovatyvių-modernių technologijų sostine.

„Daugelis suprantame, kad technologijos – galimybė tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai būti matomai pasaulyje. Lietuvą ir jos specialistus vertina pasaulinės bendrovės – 2010 – aisiais metais veiklą mūsų šalyje pradėjęs „Barclays“ nuolatos didina komandą Lietuvoje, o bendrovės vadovas yra sakęs, kad mūsų šalyje didžiosios bendrovės gali rasti be galo talentingų specialistų. Tad naudokimės tuo, ką turime“, – sakė M. Skarupskas.

„Kita vertus, miestas turi būti patrauklus jauniems specialistams, o čia yra daug faktorių – geras susisiekimas ir viešasis transportas, dviračių takai, poilsio infrastruktūra, geros mokyklos, darželiai, aukšto lygio universitetai. Tai yra visuma, ir mes, kaip Vilniaus miesto Tarybos nariai, turime dirbti visomis kryptimis, kad sostinė būtų matoma ne tik Lietuvos, bet Europos mastu“, – sakė M. Skarupskas.

Architektė ir Rasų bendruomenės steigėja Rasa Navickienė diskusijoje kvietė puoselėti Vilniaus istorinį veidą, neapstatant senamiesčio brangiais daugiabučiais.

Close