Penktadienį, gruodžio 10 dieną, vyko Stepono Kairio fondo organizuota diskusija „2022 m. biudžetai ir ES bei Lietuvos mokesčių politika“.
Įrašą peržiūrėti galite čia.
Diskusijoje buvo ieškoma atsakymų:
Kada atsiras 15 proc. pelno mokestis stambiausioms tarptautinėms skaitmeninėms kompanijoms, kuris turėtų būti sumokamas ten, kur vykdoma veikla, o ne mokesčių „rojuose“?
Kada ir kokie ES mokesčiai bus įvesti (pagal EP, EVT ir EK planą – tai turi būti padaryta iki 2023-2025 m.)?
Ar pavyks nustatyti minimalų 18 proc. pelno mokesčio tarifą ES šalims-narėms?
Ar įmanomi diferencijuoti pelno mokesčio tarifus Lietuvoje?
Koks bus visuotinis žemės ir kito nekilnojamojo turto mokestis (realus ar simbolinis)?
Ar bus panaikintas mokestinis „gyvulių ūkis“, skirtingais tarifais apmokestinant gyventojų pajamas iš skirtingų šaltinių?
Diskusijos rengėjai – Stepono Kairio fondas ir LSDP Finansų komitetas – primena, kad Lietuvoje konsoliduotos mokestinės biudžetų visumos pajamos sudaro beveik 33 proc. BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis yra 40 proc. BVP. Todėl nėra ko stebėtis, kad, pvz., išlaidos socialinei apsaugai, įskaitant pensijas, Lietuvoje tesudaro 12,5 proc. BVP, kai ES vidurkis yra 19 proc. BVP. Pensijoms pas mus tenka vos 7 proc. BVP, o ES vidutiniškai 12,5 proc. BVP. Todėl pensijos pas mus ir yra tokios mažos.
Finansų ministerija 2021 m. sausio mėn. sudarė mokestinių lengvatų peržiūros tarpinstitucinę darbo grupę bei pasižadėjo išvadas ir mokesčių įstatymų pakeitimus pateikti iki vasaros. Tačiau jau baigiasi metai, o nei išvadų, nei mokesčių įstatymų pakeitimo projektų vis dar nėra.
Lietuvos bankas, priėmęs domėn nekilnojamojo turto rinkos kaitimo faktą, pateikė savo pasiūlymus dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio. Finansų ministerija jiems iš esmės pritaria.
G7, G20, EBPO, atsižvelgę į JAV ir ES iniciatyvas, pateikė pasiūlymą dėl stambiausių tarptautinių skaitmeninių kompanijų apmokestinimo 15 proc. pelno mokesčiu ten, kur jos vykdo ekonominę veiklą.
Europos Parlamentas, Europos Vadovų Taryba ir Europos komisija, priimdami domėn tai, jog reikia rasti pajamų šaltinius pasiskolintų 750 mlrd. eurų, skirtų ekonomikai atgaivinti ir jos atsparumui didinti, grąžinimui, patvirtino planą dėl nuosavų ES lėšų.
Kalba eina apie importuojamų prekių ir paslaugų CO₂ mokestį, dalies lėšų iš išplėstos prekybos ATL (apyvartiniais taršos leidimais) nukreipimą į ES biudžetą, minimalaus CO₂ mokesčio nustatymą, bankų ir kitų finansinių institucijų transakcijų mokestį. Taip pat yra siūlymas nustatyti minimalų pelno mokesčio tarifą ES šalyse – narėse 18 proc.
Programa:
o „Europos parlamento Socialistų ir demokratų frakcijos teisingų mokesčių (S&D group Tax Justice) iniciatyvos“, Europos parlamento narys dr. Juozas Olekas
o „G20, EBPO, EP ir EK mokestiniai pasiūlymai“, Gediminas Černiauskas, LR Seimo nario patarėjas
o „Biudžetai 2022 m.: socialdemokratų vertinimas“, LR Seimo LSDP frakcijos ir Audito komiteto narė, LSDP finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergytė
o „Lietuvos banko pasiūlymai dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio“, Raimundas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas
o „Kairiosios mokesčių politikos pasiūlymai“, Alfonsas Brazas, LSDP finansų komiteto narys
Diskusiją pagyvino socialdemokratų oponentų konservatorių M. Majausko, LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko ir R. Bilkštytės, Finansų viceministrės pasisakymai. Turbūt tai pirmas kartas, kai apie mokesčius kartu konstruktyviai ir dalykiškai viešai diskutavo, ieškodami sąlyčio taškų, nesutaikomi oponentai socialdemokratai ir konservatoriai.
Pranešimų skaidrės:
- Juozo Oleko skaidrės čia.
- Gedimino Černiausko skaidrės čia.
- Raimundo Kuodžio skaidrės čia.
- Alfonso Brazo skaidrės čia.
Stepono Kairio ir LSDP Finansų komiteto informacija