Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Evaldas Navickas: 5 idėjos šeimos medicinai

Sveikatos apsaugos ministerija visai neseniai pradėjo projektą „100 idėjų šeimos medicinai“. Jo metu kiekvienas kviečiamas siūlyti idėjas, kaip pagerinti šeimos medicinos paslaugų kokybę ir prieinamumą.

Džiugu, jog šia sritimi susirūpinta globaliai ir į sprendimų paieškas pasitelkta visuomenė, nors išklausius pačius šeimos gydytojus ir gydymo įstaigų vadovus galima būtų ir eiles sutrumpinti ir paslaugų kokybę pagerinti. Teikiame penkias idėjas, kurias aptarėme kartu su kolegomis, kurie yra arčiausiai paciento.

1.Suteikti gydymo įstaigoms galimybę kviesti pacientus kasmetiniams profilaktiniams sveikatos patikrinimui, atsižvelgiant į amžiaus grupes ir toms amžiaus grupėms būdingas ligas

Patikrinimus atliktų šeimos gydytojas. Su vaikais šis klausimas lyg ir išspręstas – kasmet kviečiame vaikus profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, nes reikalingos pažymos į ugdymo įstaigas. Su suaugusiais yra šiek tiek kitaip. Sakysite, juk tikrinamės sveikatą prieš įsidarbindami, tačiau, jei darbo nekeičiame, tikrai retas iš mūsų profilaktiškai atlieka kraujo tyrimą ar dalyvauja profilaktinėse programose. Taigi grįžkime prie reguliarių tikrinimų idėjos. Patikrinimo metu pacientams būtų atliekamas bendras kraujo tyrimas, tikrinamas regėjimas, klausa, esant nusiskundimams gilinamasis į paciento poreikius. Jei pacientas pagal amžių atitinka profilaktinių programų kriterijus, jis būtų paskatintas atlikti numatytus tyrimus (Krūties vėžio – 50 – 69 metų, Storosios žarnos vėžio 50 – 74 metai, Priešinės liaukos vėžio 50 - 69 metai arba nuo 45 metų, jei yra rizikos faktoriai, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei 40–55 metų vyrams bei 50–65 metų moterims bei gimdos kaklelio prevencinei programai 25–60 metų).

Tokie patikrinimai leistų užkirsti kelią ligoms ir jas nustatyti ankstyvoje stadijoje. Gydymo įstaiga pacientui netaptų „baubas“, kur kreipiamasi tik ligos atveju, o būtų artimu patarėju, kur jis gali išspręsti su sveikata kylančius klausimus.

2.Realaus įkainio už šeimos gydytojo konsultaciją nustatymas

Vėl sakysite, jog kalbame tik apie pinigus. Iš daugelio pacientų girdime – „Aš moku mokesčius, man priklauso nemokamas gydymas“. Žinote kiek nuo Jūsų sumokėtų mokesčių, pavyzdžiui jei Jums 34- eri, per metus gauna šeimos gydytojas? 23 eurus ir 18 centų. Už tai jis Jums gali suteikti neribotą skaičių konsultacijų, nes visiškai nesvarbu ar pas jį lankysitės 3 ar 36 kartus, suma liks tokia pati. Pigiau grybo ne kitaip. Padidinus įkainį šeimos gydytojas galėtų suteikti tikslingesnes paslaugas – labiau įsigilinti į paciento poreikius, konsultuoti jį ne tik ligos atveju, bet ir pateikti sveikos gyvensenos rekomendacijas ir pan. Konsultacijos trukmė ilgėtų, todėl apsilankius pas šeimos gydytoją nebūtų jaučiama įtampa ar skuba.

3.Perduoti dalį šeimos gydytojų funkcijų slaugytojams

Šeimos gydytojo komandoje labai svarbų vaidmenį galėtų atlikti slaugytojai. Yra daugybė funkcijų, kurias ne ką prasčiau galėtų atlikti bendrosios praktikos slaugytojas. Pavyzdžiui, jis gali rūpintis cukriniu diabetu sergančiais pacientais, kuriems dėmesio, ypač tik ką sužinojus apie ligą, reikia labai daug, o gydytojas turėdamas ribotą priėmimo laiką negali jo tiek skirti. Pirmiausia slaugytojai ne tik mechaniškai galėtų užsiimti pėdų, žaizdų priežiūra, tačiau ir konsultuoti mitybos bei pirmos pagalbos klausimais. Slaugytojas gali konsultuoti ir specifiškai klausimais, tokiais kaip: insulino naudojimas, pirmoji pagalba, cukraus kiekio matavimas kraujyje ir pan. Kol slaugytojas konsultuos pacientus, šeimos gydytojas gali apžiūrėti kitą galbūt ūmiai susirgusį pacientą. Žinoma, tam, kad slaugytojos galėtų visą savo laiką skirti pacientams, turi būti plečiamos šeimos gydytojų komandos. Jose turėtų atsirasti atvejų vadybinkai t.y. žmonės, kurie stebi apylinkės pacientų receptų galiojimo trukmę, profilaktinių programų atlikimo laikotarpius, o įvykus kažkokiems pokyčiams tiesiogiai bendrauja su pacientais. Tai nebūtinai turėtų būti medicininį išsilavinimą turintys žmonės, nes čia reikalingas gebėjimas administruoti ir valdyti apylinkę, o ne medicinos žinios.

4.Sukurti el. sistemą, kurioje šeimos gydytojas galėtų teikti rekomendacijas savo pacientams

Gyvename XXI amžiuje. Atstumas tarp gydytojo ir paciento turi artėti ir tai nebūtinai reiškia, jog pacientas turi jį pasiekti ranka. Virtualus bendravimas sparčiai plečiasi, todėl reikalinga platforma, kurioje kiekvienas pacientas galėtų suvesti savo sveikatos duomenis, pvz.: kraujospūdį, kurį pasimatavo namie, bendrą savijautos būklę ir pan., gydytojas matydamas paciento rodmenis galėtų teikti rekomendacijas nuotoliniu būdu. Be viso to ši sistema privalo tapti gydytojo, slaugytojo ar paciento asistentu. Joje turi būti galimybė peržiūrėti tyrimų rezultatus, registruotis pas gydytojus, atšaukti registraciją. Turi būti aiškiai pateikiama informacija apie receptų galiojimo terminus ir jų pratęsimo būdus. Šioje sistemoje gydytojas turėtų galėti automatiškai pratęsti jau paskirtus vaistus ar gydymą. Ir visa tai vienoje sistemoje, o ne keliolikoje. O žinote, kas svarbiausia? Ji turi būti paprasta, nepaslėpta po į užraktais ir svarbiausia draugiška vartotojui.

5.Įtvirtinkime galimybę šeimos gydytojams konsultuotis su gydytojais specialistais dėl paciento gydymo

Daugelyje ES šalių, šeimos gydytojas yra paciento tarpininkas tarp jo ir gydytojo specialisto. Šeimos gydytojas atlieka tyrimus, o gydytojas specialistas pagal juos gali skirti gydymą net nematęs paciento. Grįžkime prie to, kad gyvename XXI amžiuje, todėl visos techninės galimybės leidžia betarpiškai bendrauti šeimos gydytojui ir specialistui. Be abejo, tam turi būti nustatytas nuotolinės gydytojas – gydytojui konsultacijos įkainis. Tai būtų vienas iš sprendimo būdų, kaip sutrumpinti eiles pas gydytojus specialistus. Žinoma, kiekvienas įstaigos vadovas ar tiesioginis gydytojo vadovas turi skatinti kolegų bendradarbiavimą, taip pat visuomenėje privalo didėti pasitikėjimas šeimos gydytojo institucija. Juk pats ministras nurodo, jog Almatos deklaracijoje numatyta, jog šeimos gydytojo komanda turėtų išspręsti 80 procentų pacientų sveikatos problemų bei padėti jiems išvengti hospitalizacijos. Atkreipkite dėmesį į žodį komanda – tai gali būti ne tik šeimos gydytojas ir slaugytojas, bet ir visa gydytojų specialistų komanda, kuri teiktų konsultacijas ne pacientui, o šeimos gydytojui.

Idėjų yra daug, vien savo įstaigoje sugalvojome jų bene 50. Tačiau kyla klausimas ar vykdant tokį projektą iš tiesų siekiama rasti idėjas, kurias netolimoje ateityje galima pritaikyti ar tik užsidėti pliusą, jog kažką veikiame iki kadencijos pabaigos.

Evaldas Navickas, Antakalnio poliklinikos direktorius

Close