Kaip darbuotojai gali apginti savo teises?

Kaip darbuotojai gali apginti savo teises?

Viena priežasčių, kodėl Lietuva pasižymi gana žemu darbo užmokesčio lygiu, yra žmonių baimė ginti savo teises ir ypač ginti jas per profesines sąjungas. Baimė kovoti lemia ir tai, kad nemaža dalis darbuotojų darbo vietoje patiria terorą ar mobingą iš darbdavių.

Apie tai diskusijoje „Misija: Lietuva“ Varėnos kultūros centre kalbėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, Seimo narė Dovilė Šakalienė ir LSDP Varėnos skyriaus pirmininkas, savivaldybės tarybos narys Povilas Saulevičius.

„Misija: Lietuva“ yra socialdemokratų organizuojamas diskusijų ciklas, kuriuo visuomenę norima įtraukti į sprendimų priėmimo procesą.

Pagrindinė Lietuvos problema

Diskusiją G. Paluckas Varėnoje pradėjo aptardamas pagrindinę Lietuvos problemą, kuri veja žmones į emigraciją – tai yra mažus atlyginimus. Lietuvoje ši bėda ypač aštri regionuose ir viešajame sektoriuje visoje Lietuvoje. Viešajame sektoriuje, kuris apima mokytojus, tarnautojus, kultūros ir socialinius darbuotojus, darbo užmokestis beveik nedidėjo nuo ekonominės krizės laikų 2008-2009 m.

Tuo metu regionuose atlyginimų dydis išlieka žemas dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, regionai dėl emigracijos ir vidinės migracijos tuštėja, o mažėjant gyventojų kiekiui natūraliai traukiasi apyvarta ir tai labai neigiamai atsiliepia verslui, kuris nebegali kurti gerai apmokamų darbo vietų. Pasak LSDP pirmininko, susidaro toks uždaras ekonomikos ratas. Bet tai ne vienintelė mažų atlyginimų priežastis.

„Varėnoje irgi yra didelių tinklų, didelių įmonių, prekybos centrų ir kitų bendrovių. Ar jos gali mokėti didesnius atlyginimus? Nesakysiu pavadinimų, bet vieno prekybos tinklo, kuris turi apie penkiolika tūkstančių darbuotojų visoje Lietuvoje, vidutinis atlyginimas yra 569 eurai. Ši suma, savaime suprantama, yra neadekvačiai maža. Bet kodėl tos įmonės pelnas yra apie 70 mln. eurų atmetus sąnaudas, o atlyginimai vis tiek tokie maži?“ – klausė G. Paluckas.

„Čia yra viena iš pagrindinių Lietuvos problemų, kad Lietuvos visuomenė yra neįtikėtinai fragmentuota, sutrupinta į atskirus žmones ir jų problemos irgi sutrupintos. Kai žmogus gauna mažą atlyginimą, jis mano, kad tai yra jo individuali problema. Bet iš tikrųjų, jeigu žmonės veiktų kartu, solidariai, jiems pavyktų bendromis pastangomis dalį pelno paskirstyti darbuotojų darbo užmokesčiui“, - pasakojo LSDP pirmininkas.

Lietuvos profeisnių sąjungų konfederacijos duomenimis, Lietuvoje profesinių sąjungų veikloje dalvauja apie 15 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Tai reiškia, kad tik maža dalis darbuotojų turi instrumentus gintis, jeigu jų teisės buvo pažeistos.

Pavyzdžiui, vienas diskusijos dalyvis prabilo apie mobingą ir darbuotojų žeminimą vienoje Varėnos rajono seniūnijoje, kurioje ilgiau negali išdirbti nė vienas save gerbiantis darbuotojas. LSDP pirmininkas G. Paluckas iškart paklausė, ar Varėnos rajono savivaldybėje yra įkurta profesinė sąjunga, ir sulaukė neigiamo atsakymo. Pasak socialdemokratų lyderio, tai yra atsakymas, kodėl seniūnė gali nevaržoma psichologiškai smurtauti prieš darbuotojus – jie nežino savo teisių, bijo jas ginti ir neturi, į ką kreiptis, net jei sugalvotų jas ginti.

„Aš dar kartą kalbu: arba žmonės organizuojasi, arba ne. Po vieną visus galima psichologiškai sudoroti, o įkūrus profesinę sąjunga jau atsiranda instrumentas, kuris gali padėti apsiginti“, - teigė G. Paluckas.

Buvo atleista iš darbo, kai susirgo onkologine liga

Seimo narė D. Šakalienė teigia, kad panašiais atvejais dar galima kreiptis į Seimo narius, kad ir ją pačią, bei paklausti, kaip būtų galima save apginti, į kokias institucijas kreiptis, kokius skundus rašyti. Jos teigimu, Seimo pavasario sesijoje taip pat tikriausiai bus bandoma registruoti įstatymo projektą, draudžiantį mobingą prieš darbuotojus. Mobingu vadinamas tikslinis ir nuolat pasikartojantis žeminantis elgesys darbo vietoje. Kai mobingą vykdo darbdavys, jis kartais vadinamas bosingu.

D. Šakalienė pasakojo, kad ir ji pati buvo patekusi į nepavydėtiną situaciją, kai susirgusi onkologine liga buvo atleista iš Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pareigų.

„Jau aš tikrai ant savo kalio patyriau, ką reiškia, kai susergi onkoligine liga ir tave išmeta iš darbo, kai tu žiauriai juodai arei ir keliolika kartų pakėlei savo organziacijos apyvartą. Bet nieko, nenumiriau. Atsistojau ant kojų, tada paseikiau tų tikslų, kurių nesugebėjau pasiekti būdama nevyriausybininke. Mums nėra ko bijoti“, - kalbėjo parlamentarė.

Politikė ragino priešintis žeminimui, išnaudojimui, išdrįsti pasakyti apie savo poreikius ir nebijoti ginti savo teises: kreiptis į darbo inspekciją, teismus ar prisijungti prie profesinių sąjungų.

Nebijoti ginti savo teisių, jeigu jos grubiai pažeidžiamos, ragino ir Varėnos tarybos narys, LSDP Varėnos skyriaus pirmininkas P. Saulevičius, kuris papasakojo savo istoriją.

„Pats savo kailiu esu tai patyręs. Esu pirmą kadenciją išrinktas į savivaldybės tarybą ir dirbu opozicinėje socialdemokratų frakcijoje. Oponuoju merui, oponuoju valdančiajai daugumai, o mano žmona, taip susiklostė, dirba savivaldybėje. Per pirmus metus nuo naujos valdžios atėjimo mano žmoną buvo bandoma vieną kartą atleisti, bet mes kreipėmės į advokatus, advokatai surašė ieškinį, buvo dokumentai nusiųsti teismui, teismas pateikė ieškinį savivaldybei ir savivaldybė susipažinusi su dokumentais į teismą net nėjo. Mano žmona liko dirbti. Jeigu mes būtume nuleidę rankas, jeigu būtume pasidavę, tai mano žmona nebūtų dirbusi, aš būčiau nebeoponavęs, o susitaikęs su padėtimi. Bet kai mes pradėsime už save kovoti, kai pradėsime kovoti už kitus, tada tikroji demokratija, matyt, ir ateis“, - kalbėjo P. Saulevičius.

Kaip mokesčių sistema gali prisidėti prie atlyginimų didėjimo

Dar viena fundamentali Lietuvos problema, kuriai neskiriamas deramas dėmesys, yra mokesčių sistema – ji gali arba prisidėti prie pajamų nelygybės didėjimo, arba stabdyti šį procesą.

LSDP pirmininkas G. Paluckas pastebi, kad dabartinė mokesčių sistema, deja, bet prisideda prie nelygybės didėjimo, nes gaunantieji didžiausias pajamas sumoka mažiausią pajamų mokesčio dalį, kai vidutiniokai ir gaunantieji mažiausias pajamas neša didžiausią naštą.

Tai puikiausiai rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiami duomenys apie sumokėtą efektyvųjį gyventojų pajamų mokesčio tarifą už 2016 m. Jie rodo, kad itin mažų ir mažų pajamų žmonėms efektyvusis gyventojų pajamų mokesčio tarifas siekė 7,9 proc., vidutinių pajamų – 10,5 proc., o didelių ir labai didelių – 5,7 proc.

„Kuo tu daugiau uždirbi, tuo sumoki mažiau pajamų mokesčio. Tai yra neteisinga“, - pabrėžia G. Paluckas.

Dėl šios priežasties socialdemokratai parengė kokybiškai naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektą, kurio tikslas – tolygesnis visų pajamų apmokestinimas.

Socialdemokratai siūlo nustatyti skirtingą gyventojų pajamų mokesčio tarifą: 14 proc. – pajamoms iki 1500 eurų per mėnesį, 19 proc. – pajamoms nuo 1500 iki 2500 eurų, 24 proc. – pajamoms nuo 2500 iki 3500 eurų, 29 proc. – pajamoms, viršijančioms 3500 eurų per mėnesį.

Svarbu pabrėžti, kad didesnis tarifas būtų taikomas tik sumai, viršijančiai ribą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gauna 1600 eurų pajamų, tai pajamos iki 1500 būtų apmokestinamos 14 proc. tarifu, o skirtumas tarp 1600 ir 1500 eurų – 19 proc.

Labai svarbu ir tai, kad šie tarifai būtų taikomi visoms pajamoms – ar jos gautos iš atlyginimo, ar pardavus didelį koncerną. Šitoks sprendimas lemtų, kad dideles pajamas gaunantys asmenys labiau prisidėtų prie biudžeto papildymo – už gautas lėšas būtų galima didinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje (mokytojams, tarnautojams, socialiniams ir kultūros darbuotojams), galėtume mažinti mokesčius vaikų turinčioms šeimoms arba mažų pajamų gyventojams.

„Kai šiandien Vyriausybė šneka apie mokesčių reformą, mes labai tikimės, kad ji šneka apie neteisingos disproporcijos panaikinimą“, - teigia G. Paluckas.

Close