Kai Vilniaus socialdemokratai rikiavo savo gretas savivaldos, Seimo nario Žirmūnų apygardoje ar kituose rinkimuose, diskusijose buvo girdimas ir Vaclovo Jonevičiaus balsas. Jau ne vienerius metus Vaclovą su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sieja glaudus bendradarbiavimas. Patyręs politikas neketina niekur trauktis ir tūnoti nuošalyje. Nevengiantis griežto, bet teisingo žodžio, Vaclovas neapsimetinėja nei prieš bendražygius, nei prieš oponentus. Skyriaus taryboje ir prezidiume, kurių nariu jis yra išrinktas, Vaclovas sako tai, ką galvoja. Atvirai ir drąsiai.
Gimęs ir augęs vaizdingame Pasvalio rajone, Pušaloto apylinkėje, nedideliame aštuonių sodybų Šedeikonių kaime, ankstyvąją vaikystę prisimena miglotai. Tačiau trys dalykai, įsirėžę į atmintį, yra ryškūs ligi šiol - melioracija, atsiradusi elektra ir pirmoji klasė.
Tarnyba Lietuvos kariuomenėje, misijos Kroatijoje ir Afganistane, pareigos valstybės tarnyboje suformavo atsakomybės ir pagarbos aplinkiniams jausmą, reiklumą sau. Su Vaclovu kalbamės apie vaikystę, mokslus, gyvenimą ir politiką, kuri, kaip Vaclovas sako, yra kova dėl vertybių.
-Ar turėjote svajonę, kuo tapsite užaugęs? Gal jau mokykloje buvote tiksliukas ?
-Gerai prisimenu vieną pamoką, tada buvau antroje klasėje. Mokytoja Eugenija klausė, kuo būsime užaugę. Dauguma berniukų norėjo būti kosmonautais arba vairuotojais. Tada neturėjau jokios nuomonės, atsakiau, kad būsiu vairuotoju.
Vidurinėje mokykloje gerai sekėsi fizika, chemija, istorija. Būdamas devintoje klasėje įstojau į neakivaizdinę fizikos mokyklą ,,Fotonas", kurią po 3 metų mokymosi sėkmingai baigiau.
-Iš to, kad apsigynėte disertaciją „Dviejų susijusių masių vidinės ir išorinės balistikos tyrimas ir taikymas“, suprantu, jog mokslas jus visada traukė. Papasakokite, kaip klostėsi Jūsų karjera.
-Po vidurinės mokyklos 1980 m įstojau į Riazanės aukštąją automobilių inžinerinę mokyklą ir ją baigiau. Po to tarnavau įvairiuose daliniuose mokomojo būrio vadu, automobilių tarnybos viršininku.
Tarnybą Lietuvos kariuomenėje pradėjau 1993 m. Panevėžio motodesantiniame batalione Transporto tarnybos viršininku. Panevėžyje tarnavau iki 1994 metu rudens, tada išvykau į Taikos palaikymo misiją LITPA-2 sudėtyje į Kroatiją. Lietuvos būrys buvo priskirtas Danijos batalionui, su kuriuo šešias savaites ruošėmės Taikos palaikymo misijai.
Po Misijos buvau paskirtas į Ruklą vadovauti besikuriančiam Taikos palaikymo mokymo centrui. Vėliau teko vadovuti Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko pirmajam mokomajam batalionui. Tarnybą tęsiau KAM Gynybos štabe, vadovavau Civilių ir kariškių bendradarbiavimo skyriui.
Aplankė supratimas, kad esamo išsilavinimo nepakanka. Nutariau stoti į Kauno technologijos universiteto doktorantūrą. Neakivaizdiniu būdu mokiausi, apsigynęs disertaciją 2006 m rudenį išvykau į misiją Afganistane. Tarnavau ISAF štabe, teko važinėti po Vakarų regiono provincijas, vertinti kaip Provincijų atkūrimo grupėmis padeda Afganistano valdžiai atstatyti sugriautą šalį. Po Afganistano buvau paskirtas į Lietuvos karo akademiją Mokslo centro viršininku.
Nuo 2009 metų esu atsargoje, dėstytojavau VGTU Transporto inžineriniame fakultete Transporto inžinerinių įrenginių katedroje, tuo pačiu tęsiau darbą LKA kaip civilis darbuotojas, dirbau Mokslo centro vedėju ir Karo technologijų centro vedėju.
Nuo 2017 metu dirbu Lietuvos standartizacijos departamente.
-Esate apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu. Didžiuojatės tuo?
- Vyčio Kryžiaus ordinu buvau apdovanotas 1995 metais po Misijos Kroatijoje. Vykdžiau Taikos palaikymo misiją LITPLA-2 būrio sudėtyje, kuris įėjo į Danijos Taikos palaikymo bataliono - DANBAT-7 sudėtį. Taip jau sutapo, kad tas laikotarpis buvo pilietinio karo pabaiga buvusioje Jugoslavijoje. Kiekvienas galėjo atsidurti mano vietoje.
-Dabar dirbate Lietuvos standartizacijos departamente. Skamba paslaptingai. Papasakokite apie savo darbą.
-Standartai yra kaip žaidimo taisyklės, kurias pripažįsta visi žaidėjai – verslas, vartotojai, vyriausybinės kontroliuojančios organizacijos, nevyriausybinės vartotojų asociacijos, mokslo ir studijų institucijos, profsąjungos ir kt. Standartizacijoje gali dalyvauti ir didelės, ir mažos įmonės, juridinį statusą turinčios institucijos. Visų dalyvių balsas yra lygus.
Lietuvos standartizacijos departamentas yra Tarptautinių standartizacijos organizacijų narys. Dirbame su Tarptautinių ir Europos standartų projektais. Kiekvienas registruotas vartotojas gali prisijungti ir komentuoti standartų projektus. Kas penkeri metai vyksta standartų peržiūra, sprendžiama ką su standartu toliau daryti: palikti galioti, pertvarkyti ar panaikinti. Taip pat yra rengiami originalūs Lietuvos standartai, jų nėra daug, jie taikomi tik Lietuvoje. Standartizacijoje negali būti dviejų standartų tam pačiam objektui.
-Na, o politika, nuo kada ji tapo Jums artima tema?
-Sunku pasakyti. Gal nuo Sąjūdžio laikų, o gal dar anksčiau. Tai atėjo kažkaip nepastebimai.
-Kokių klausimų vedinas atėjote į Lietuvos socialdemokratų partiją?
-Baigęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje iš karto įstojau į socialdemokratų partiją. Visada galvojau, kad socialinė atskirtis yra negeras dalykas, o socialdemokratų (LSDP) partija ne tik pasisako už socialinės atskirties mažinimą, bet ir realiai dirba šiuo klausimu.
-Taigi esate kairiųjų pažiūrų, Jums nesvetima kairioji filosofija. Kaip manote, ko trūksta socialdemokratams, kad atgautų rinkėjų pasitikėjimą ?
-Pirmiausia, socialdemokrato žodžiai turi nesiskirti nuo darbų. Niekada negalima žadėti to, kas neįmanoma. Jei pažadėjai, būk malonus, ištesėk, duotus pažadus vykdyk visomis išgalėmis. Būk pavyzdžiu visuomenėje, atsiribok nuo neaiškių sprendimų.
Kiekvieną pasiūlymą ir sprendimą analizuok per socialinės atskirties prizmę - kokiai visuomenės grupei šis sprendimas bus naudingas. Politika tai kova dėl vertybių. Tą kovą gali laimėti ne kiekvienas. Štai tokie mano patarimai.
Pasigirdo kalbų apie į socialdemokratų rinkiminius sąrašus norinčias patekti ,,žvaigždes". Į tai žiūriu skeptiškai. Šiuo metu rinkimų kampanijos tampa vis labiau personalizuotos, sutelktos į politikų asmenybes, todėl galimybė suspindėti politinėje arenoje tikrai yra. Tegul ,,žvaigždės“ šviečia toliau ir dalyvauja rinkimuose savarankiškai. Jei rinkėjai parodys joms pasitikėjimą, bus galima bendradarbiauti. Esu įsitikinęs, kad kuo didesnė konkurencija, tuo garbingesnė pergalė.
-Su kokiu žymiu politiku norėtumėte išgerti kavos?
-Su Vyteniu Povilu Andriukaičiu.
-Partiečiai Jumis pasitiki, esate išrinktas Vilniaus miesto skyriaus Panerių poskyrio tarybos pirmininku, bendraminčių pasiūlytas 2020 metų Seimo rinkimuose kandidatu Panerių vienmandatėje apygardoje. Ar manote, kad dirbant Seime galima daugiau nuveikti?
-Kaip sakoma, iš šalies geriau matyti. Jeigu bendraminčiai pasiūlė, negaliu atsisakyti. Turiu darbo patirties Krašto apsaugos sistemoje, taip pat transporto srityje, dabar dirbu Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos kuruojamoje srityje.
Manau, kad esu sukaupęs pakankami teorinių, praktinių žinių bei gyvenimiškos patirties ir galėčiau tinkamai atstovauti rinkėjų interesus.
-Jūsų linkėjimai partijai ir bendraminčiams.
- Nemanau, kad yra idealių politikų. Tačiau tikiu, kad sąžiningu darbu ir protu galima įgyti rinkėjų pasitikėjimą. Politikas, pirmiausia, turėtų būti žmogus, kuris supranta kitų žmonių požiūrius, nebūtinai jiems pritardamas. Todėl jis nuolat turi plėsti savo regos ratą, neužmiršdamas svarbaus ginklo, kurį turime kiekvienas-savo reputacijos.
Kalbėjosi Aldona Jeleniauskienė