Artėja ypatingos rimties ir susikaupimo metas – Vėlinės. Iš amžių glūdumos atėjusi šventė yra svarbi kiekvienam iš mūsų, tai susitikimas su mus palikusiais artimaisiais, draugais, brangiais žmonėmis ar bendražygiais. Prieš Vėlines skubame sutvarkyti artimųjų kapus, uždegti žvakeles.
Šį savaitgalį grupė Vilniaus miesto socialdemokratų prisiminė Anapilin išėjusius bendražygius, aplankė jų kapus. Uždegė žvakutes – gyvųjų ir mirusiųjų bendrystės simbolį Algirdui Mykolui Brazauskui, Jurui Poželai, Gediminui Ilgūnui, Alfonsui Moravskiui...
Prisiminė įvairiais istorijos tarpsniais išėjusius, savo protu, energija ir darbais kūrusius Lietuvos socialdemokratų partiją.
Vienas iš jų-Alfonsas Moravskis, Lietuvos socialdemokratų partijos steigėjas, ekonomistas, kraštotyrininkas. Kilęs iš bajorų, jaunystėje nemokėjo lietuviškai. 1886–1887 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje, studijavo Charkovo, Kazanės, Kijevo universitetuose. 1890 m. ir 1892 m. kalintas už dalyvavimą studentų judėjime.
1892–1893 m. Vilniuje organizavo socialdemokratų būrelius ir grupes (slapyvardis Lietuvis). 1895 m. vienas iš Lietuvos socialdemokratų partijos programos autorių. 1896 m. gegužės 1 d. Lietuvos socialdemokratų partijos I suvažiavimo organizatorius. Prasidėjus areštams 1897 m. emigravo, 1898 m. Šveicarijoje įkūrė Užsienio lietuvių socialdemokratų sąjungą. 1900 m. organizavo lietuvių skyrių Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1902 m. iš LSDP pasitraukė.
1902 m. baigė Leipcigo aukštąją prekybos mokyklą. 1906 m. Petrapilyje dirbo kadetų laikraščio „Reč“ redakcijoje. 1922–1933 m. Lietuvos universiteto dėstytojas, docentas, nuo 1922 m. profesorius. Įkūrė pirmąjį lietuvių banką – Savitarpio kredito draugiją Vilniuje. 1931 m. „Kultūros“ 4-7 numeriuose išspausdino Lietuvos darbininkų judėjimo istoriją.
Mirė 1941 m. kovo 15 d.Kaune.