Vyrauja nuomonė, kad moterims Lietuvoje siekti karjeros sunkiau nei vyrams. Moteris finansų ministrė, moteris įmonės direktorė, moteris generalinė prokurorė vis dar suvokiama greičiau kaip išimtis nei taisyklė.
Pasaulyje, o ir Lietuvoje, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje naudotas specialus terminas „stiklinės lubos“, deja, aktualus ir šiandien. Kaip sekėsi mūsų interviu herojei, teisininkei Rasai Budbergytei pramušti ,,stiklines lubas“ ir įveikti nematomas kliūtis, trukdančias moterims kilti karjeros laiptais?
Rasos biografija – įspūdinga, karjeros ir pasiekimų gali pavydėti kiekviena moteris. Vos baigusi Vilniaus universiteto teisės fakultetą, R. Budbergytė pradėjo dirbti Marijampolės miesto valdyboje. Jau po dvejų metų – Socialinės apsaugos ministerijoje, o 1993 m. tapo Ministro pirmininko padėjėja, 1998 m. Teisingumo ministerijos viceministre. 2005 m. buvo paskirta Lietuvos Respublikos Valstybės kontroliere, išrinkta Europos aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos Valdančiosios tarybos nare. 2010 m. Lietuvos deleguota atstovė Europos audito rūmuose. 2016 m. paskirta į LR finansų ministrės pareigas, tais pačiais metais laimėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą.
Niekada neapsimetanti kažkuo kitu, nelinkusi nieko kopijuoti, Rasa išlieka aktyvi politikoje ir partijoje. Šiandien Rasa Budbergytė užima atsakingas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojos, LSDP frakcijos LR Seime seniūnės pareigas, kandidatuoja Vilniaus miesto Šeškinės – Šnipiškių vienmandatėje apygardoje.
,,Esu plataus profilio žinių ir įgūdžių rinkinėlis“, – juokauja Rasa ir atvirai pasakoja apie sėkmes, nesėkmes, jausmus, šeimą, gyvenimiškus atradimus, tolimus ateities planus sodininkystėje ir kūryboje.
– Savo gyvenimo dalį atidavėte darbui politikoje. Kokia ji, aukštoji politika Jūsų pačios akimis? Joje daugiau nuoskaudos, išbandymų ar džiaugsmingų minučių?
– Nors visą savo sąmoningą gyvenimą tarnauju viešajam interesui, valstybei ir žmonėms, politikoje esu naujokė. Didžioji mano karjeros dalis susijusi su valstybės tarnyba, įvairiomis pareigomis skirtingose ministerijose. Daugelį metų į Seimą ir jo komitetus vaikščiojau kaip pareigūnė, atstovaujanti vykdomajai valdžiai. Tik po šešerių metų, praleistų Liuksemburge Europos audito rūmuose, grįžau į Lietuvą ir apsisprendžiau pasukti į politiką, nes dirbdama multikultūrinėje aplinkoje išmokau ieškoti kompromiso, kas yra labai svarbu politikoje.
Nesu labai patyrusi, dirbdama Seimo nare neretai pastebiu, kad mąstau per daug politkorektiškai, tai daugiau būdinga tarnautojams, o ne politikos senbuviams.
Aukštojo politikos pilotažo teko greitai mokytis. Pastarieji metai buvo puikių galimybių ir savęs realizavimo metai. Visiškai rimtai sakau, kad politika yra priklausomybę kelianti veikla, be to, gana toksiška, jei neturi įgūdžių nepriimti visko giliai į širdį. Daug veidmainystės iš kolegų pusės, daug skausmo iš žmonių gyvenimo. Džiaugsmo būna, bet reikia geležinės kantrybės, savitvardos, tolerancijos nuomonėms. Nesiskundžiu, kiekviena diena Seime atneša kasdienio tobulėjimo. Aš, kaip plataus profilio žinių ir įgūdžių rinkinėlis (teisininkė su nemaža viešųjų finansų valdymo ir kontrolės patirtimi), įdomiai ir prasmingai dirbu įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
– Moterims Lietuvoje sunkiau daryti politinę karjerą nei vyrams?
– Ne tik Lietuvoje. Iš savo patirties europinėje institucijoje galiu drąsiai teigti, kad daugumoje Europos šalių moterims nėra lengva konkuruoti su vyrais, ypač politikoje. Politika reikalauja stipraus įsitraukimo, moteris yra priversta aukoti šeimai ir sau skirtą laiką. Kai buvau jaunesnė, galvojau, kad man puikiai sekasi derinti darbą ir karjerą. Dabar matau, kad klydau ir nebuvau teisi. Manęs nebuvo šalia, kai vyrui ir sūnui ar kitiems artimiesiems reikėjo rūpesčio ir dėmesio.
– Kuri savybė Jums labiausiai padėjo tapti tuo, kuo esate šiandien?
– Žemaitiška prigimtis, šeimoje įskiepytas atsakingumas ir intelektinis smalsumas. Šiandien populiaru tai pavadinti lyderyste.
– Esate veiksmo, į konkretų rezultatą orientuotas žmogus. Kandidatuojate į naujos kadencijos LR Seimą. Kokius darbus, pakeitimus valstybės gyvenime, įstatymų projektus siūlytumėte sėkmės atveju?
– Lietuvoje turime gausybę įstatymų. Nežiūrint to, Seimas, aplenkdamas kitų Europos šalių parlamentus, be paliovos kepa įstatymus toliau. Esu įsitikinusi, kad svarbiausia Lietuvoje yra išmokti laikytis įstatymų, juos gerbti, o Seimui – daugiau kompetencijų ir resursų skirti parlamentinės priežiūros vykdymui. Vyriausybė įstatymus įgyvendina, o parlamentarai privalo reikalauti iš jos ir ministerijų atsiskaitymo, nuolat domėtis konkrečiais rezultatais, kurie pasiekiami naudojant mokesčių mokėtojų sumokėtus mokesčius.
Mano akimis COVID-19 pandemija išryškino parlamentinės kontrolės trūkumą, todėl ne veltui Seimo komitetai šiuo metu yra susikoncentravę į Vyriausybės veiklos priežiūrą, juk Vyriausybė leidžia skolintus milijardus. Jeigu būsiu išrinkta į Seimą naujai kadencijai, didžiausią dėmesį skirsiu valstybės biudžeto priežiūrai. Juk nė vienas įstatymas be pinigų neveikia. Kiekvienas numatytos paramos euras iš biudžeto turi pasiekti tuos, kam labiausiai jo reikia. Pinigai turi pasiekti žmones, kurie gyvena nuo algos iki algos, smulkiausius verslus, savarankiškai dirbančiuosius, pensininkus.
Lietuvos laukia ilgas, nelengvas kelias įveikiant pandemijos poveikį ekonomikai ir žmonių pajamoms. Turėtume dirbti kuo darniau, deja, šiandien trūksta dialogo, jaučiamas pasitikėjimo stygius. Politikai nepasitiki vieni kitais, vyriausybė nepasitiki verslu, o juk galutinai nuo nesutarimų, sutelkiančios lyderystės trūkumo nukenčia žmonės.
Žinau, kad tik komandinis darbas leidžia suformuoti stiprų „kumštį“, pasiekti reikšmingų ir matomų rezultatų. Gaila, kad socialdemokratų pasiūlymai ne visada būna išgirsti. Tikiu, kad kitos kadencijos Seime mūsų ,,kumštis“ bus stipresnis.
– Garsėjate griežtumu ir reiklumu. Konkretumo ir principingumo Jums netrūksta. Atrodote geležinės valios, viską įveikianti moteris. Argi niekada nebūna sunku, nesiguodžiate ir neverkiate ant draugės peties?
– Gal taip ir neatrodau, bet esu emocionalus žmogus. Buvo ir būna sunkių akimirkų mano gyvenime, bet jeigu jau verkiu, tai tikrai ant savo peties, nesu mėgėja savo problemomis apkrauti nei vyro, nei draugių. Iš patirties žinau, ryte atrodo viskas kitaip, vakarinis nerimas ar užgauta savimeilė yra tiesiog juokingas nebrandžios asmenybės bruožas.
– Jeigu paprašytumėme pasidalinti pačiomis brangiausiomis šeimyninio gyvenimo akimirkomis, kokia atsivertų Jūsų kasdienybė, santykiai su artimiausiais žmonėmis?
– Šeima man yra pagrindų pagrindas, fundamentas, ant kurio viskas laikosi. Tai vieta, kurioje galiu būti mylima ir laiminga, tai mano aplinkos žmonės, kurie man yra labai svarbūs ir kuriais aš galiu pasitikėti, su kuriais noriu dalintis ir džiaugsmais, vargais. Tai namai, kuriuose kvepia duona, kuriuose esu laukiama kiekvieną akimirką. Labai vertinu ir saugau artimus santykius su seserimi ir broliu, jie yra dvyniai ir gerokai vyresni už mane. Vyrui jaučiu pačius gražiausius jausmus, per daugelį metų su juo esame nugludinę daug aštrių draugystės kampų. 26 bendro gyvenimo metai nebuvo lengvi, tačiau įdomūs, paženklinti draugyste. Sūnus yra mano mokytojas ir taikos balandėlis šeimoje, jo dėka pasaulį suprantu kitaip nei patirtis ar tolerancijos stoka man pasufleruotų.
Nuotraukoje: Rasa Budbergytė su vyru Rolandu Galvėnu
Visus – šeimos narius, draugus, geriausias drauges nuo mokyklos ar universiteto laikų – vertinu ir stengiuosi investuoti laiko į draugystę.
Nuotraukoje : Rasa Budbergytė su Vilija Blinkevičiūte ( dešinėje)
– Aktyvi politika, darbas Seime palieka laiko sau? Ar Rasa Budbergytė seka madas, domisi šukuosenomis, reikli manikiūrui, kiekvieną rytą stojasi ant svarstyklių?
– Turiu savo stilių, kuris man leidžia jaustis gerai ir patraukliai, madai iš paskos nebėgu. Žmogaus išvaizda svarbi ir man reiškia labai daug. Tvarkingumas, pasitempimas, mano nuomone, yra būtinas. Stebėdama jaunąją kartą, kartais pasigendu didesnio dėmesio išvaizdai. Kita vertus, suprantu, kad komfortas, minimalizmas yra svarbus, XXI amžiaus tempas yra be galo didelis.
Mano savijauta priklauso nuo to, ar aš sau patinku veidrodyje. Prisipažįstu, svarstyklės vonios kambaryje yra, bet ant jų atsistoju retai. Manau, kad besilaikantis griežtos, tiksliomis valandomis paremtos dietos, žmogus turėtų būti labai disciplinuotas. Abejoju, ar galėčiau, dietų niekada nesilaikiau, nuo jų darausi pikta ir irzli.
– Ką darysite pasibaigus politikos keliui? Gal planuojate parašyti knygą, kurioje sudėtumėte savo išgyvenimus, biografiją bei patirtį?
– Gal dar ankstoka apie tai kalbėti? Knygas labiau mėgstu skaityti, o ne rašyti. Jeigu atsitiks taip, kad mano gyvenime pritrūks veiklos, tai greičiausiai bandysiu leistis į man šiuo metu visiškai svetimą, bet labai patrauklų sodininkystės kelią. O jei užpultų poreikis kūrybai, griebčiausi poezijos rašymo. Jaunystėje kūriau eiles, buvau skaitovė, sūnus Vytenis rašo puikius eilėraščius.
O gal dėmesio skirčiau augintiniui? Globos įstaigose laukia tūkstančiai beglobių gyvūnų. Gaila, kad su vyru niekaip nesutariame, kokio šuns mums reikia, bet ir tam ateis laikas. Viską išsprendžia laikas, jis mūsų visagalis patarėjas.
– Linkime Jums poezijos ateities darbuose, sėkmingų rinkimų, nuolat puoselėjamo artimųjų meilės sodo.
Nuotraukos iš asmeninio politikės albumo.
Su Rasa Budbergyte kalbėjosi Aldona Jeleniauskienė.