Paramai verslui stringant, o bedarbių gretoms plečiantis, Vyriausybė visuomenei pristatė 200 eurų vienkartinės išmokos pensininkams idėją. Turbūt jums kyla klausimas kodėl pensininkams – šie, regis, pandemijos metu pajamų šaltinio neprarado? Klausite, kodėl, jei norime kelti vartojimą renkamės būtent pensininkų grupę? Šie klausimai kyla ir man.
Prezidentas Gitanas Nausėda, sau būdinga gero meškino maniera, pridūrė, kad išmokos turėtų pasiekti ir daugiau žmonių – šeimas su mažais vaikais, neįgaliuosius, našlaičius. Nesupraskite manęs klaidingai – visų šių grupių pajamos jau seniai neleidžia joms gyventi oraus gyvenimo. Kaip ir medikų, socialinių darbuotojų, mokytojų ir kitų švietimo darbuotojų. Visgi, šiandien politikos pamėgtas „dar siūlau išmokėti x grupei!“ atskleidžia tiek visišką vaizduotės stygių, tiek tragiškai ribotą „gerovės valstybės“ supratimą, tiek priešrinkiminį cinizmą.
Kad „gerovės valstybė“ daugumai politikų reiškia pašalpų ir išmokų valstybę žinojome jau seniai. Bet šiandien, „staiga“ paaiškėjus, kad valstybė turi finansinių galimybių, „pašalpų valstybės“ modelis mums kainuoja ypač daug. Mes praleidžiame progą bent dalį pinigų iš tikro investuoti į gerovės valstybę – t.y. kokybiškas viešąsias paslaugas.
Juk vietoje priedų medikams, kuriems premjeras Skvernelis dar 2018 metais siūlė emigruoti, galėjom sistemingai kelti jiems algas ir didinti slaugytojų etatų skaičių. Vietoje dėl nieko negalinčio apsispręsti švietimo ministro trypčiojimo, galėjom investuoti į mokytojų rengimą dirbti naujomis sąlygomis ir pasinaudodami krize steigti mokytojo asistento pareigybę, kad mokytojams nors kiek sumažėtų krūvio. O gal išmokėti orų atlygį už netrukus laukiantį egzaminų taisymą?
Vietoje to, Vyriausybei galop pristačius, kam bus skirti skolinti milijardai, paaiškėjo, kad iš 104 švietimo ministerijos ruošiamų projektų bent 90 yra remontai, rekonstrukcijos, arba naujos statybos. Koks ten mokytojų rengimas, mokytojų asistentai, algos, ar normalus atsiskaitymas už egzaminų taisymą... Bet jei švietimo pinigai išties yra statybų pinigai, ar nevertėtų prie neseniai prijungto sporto taip pat pridėti ir statybų? Švietimo, mokslo, sporto ir statybų ministerija!
Pasinaudojus krize buvo galima pradėti ruoštis mūsų laukiančiai klimato krizei. Ar negalėjome, G. Nausėdos žodžiais tariant, „pinigų helikopterio“ nusiųsti į žaliosios energetikos dangų, arba bent jau „užpirkti“ elektrinių autobusų iš Klaipėdos gamyklos? O gal galėjome apsaugoti dabar viešąsias paslaugas teikiančias valstybines įmones? Vilniaus vežėjai jau pranešė apie karantino metu patirtų nuostolių mastą. O kiek nuostolių patyrė kitų savivaldybių vežėjai? Ar nebus taip, kad bus uždaryta dar daugiau nuostolingų maršrutų, dar daugiau vietų viešasis transportas aplankys tik dukart per dieną?
Visi mano minėti pavyzdžiai tikrai pagerintų viešųjų paslaugų kokybę. Bet ar taip pat neskatintų vartojimo? Ar medikai, mokytojai, slaugytojai, inžinieriai ir vairuotojai deda pinigus į kojinę, o ne mėgaujasi vartojimu kaip pensininkai?
Nei prezidento, nei Vyriausybės, nei švietimo komiteto pirmininko tokie svarstymai neaplankė. Tad vietoje tvarios gerovės kūrimo, kuri tuo pačiu metu skatintų vartojimą, renkamės „pinigų helikopterį“. Ar toks modelis pasiteisins, sužinosime jau netrukus, bet jau dabar aišku, kad į „gerovės valstybę“ investuosime minimaliai.
Paradoksalu, bet antroji sfera, kur pinigai buvo investuoti į didesnius infrastruktūros projektus, yra kultūros sfera. Taip, tai sfera, kurioje dirbantys žmonės – teatro aktoriai ar atlikėjai – išties negali tęsti savo veiklos, ir kuriems verkiant reikia, kad „pinigų helikopteris“ pakibtų virš jų kiemo. Žodžiu, viskas atvirkščiai. Kaip sako Aurelijus Veryga, logikos čia ieškoti nereikia.