Be pandemijos valdymo, vienintelis tikrai reikšmingas šios Vyriausybės darbas yra Ateities ekonomikos DNR plano įšaldymas. Kodėl apie tai svarbu kalbėti? Visų pirma, jokio atskiro fondo šiam planui niekada nebuvo. Po Ateities ekonomikos DNR planu iš tiesų slėpėsi net 4 finansavimo šaltiniai, taip sudarant įspūdį, jog yra kažkoks atskiras Ateities ekonomikos DNR fondas, iš kurio galima imti pinigus, tačiau iš tikrųjų tie pinigai būtų imami iš kitų valstybės kišenių.
Bet net ir turint tai omeny, svarbu, kad didelė dalis po garsiuoju fondu pakištų pinigų bus mums praktiškai padovanoti Europos Sąjungos. Viską sudėjus per artimiausius 5 metus „dovanotų“ lėšų suma gali prilygti net pusei mūsų valstybės metinio biudžeto, o gal ir daugiau. Pinigų kiekis milžiniškas, o diskusijų, kaip juos naudosime, ir vėl negirdėti.
Ne paslaptis, kad liūdnas Ateities ekonomikos DNR plano likimas buvo nulemtas dviejų dalykų: viena vertus, apie tikslus, kuriuos siekiama įgyvendinti šiuo planu, praktiškai visai nebuvo diskutuota. Dėl to apie tokį milžinišką investicijų paketą dauguma piliečių nėra girdėję, net ir aukšto rango politikai vargu ar pasakytų, kas konkrečiai slepiasi po šiuo vardu.
Dabartinė finansų ministrė teigė, kad šį kartą taip nebus: „Projektai iš šio finansinio šaltinio pirmiausia turės atitikti Vyriausybės programą, taip pat bus vertinama, ar jie yra suderinami su Europos Komisijos numatytais kriterijais, ir jei taip – atsidurs šiuo metu rengiamame nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo plane. Tuomet vasario–kovo mėnesiais nacionalinį planą derinsime su socialiniais partneriais, jis bus pateiktas Komisijai, o vėliau bus įtrauktas ir į biudžetą balandžio mėnesį“. Vasaris ir kovas jau prabėgo, bet ar girdėjote ką nors apie šį nacionalinį planą?
Viskas, ką galime nuspėti apie tai, kaip bus skirstomi iš ES gauti pinigai, yra Vyriausybės programoje ir veiksmų plane. Jei reiktų spėti pagal tai, pinigai bus paskirstyti per įvairiausius planuojamus steigti inovacijų ir investicijų skatinimo centrus bei inkubatorius, vadovaujantis dar Andriaus Kubiliaus sukurta „ne trinkelėms, taip sėdmaišiams“ politika.
Bala nematė, sakytumėt. Bet bėda ta, kad žvelgiant į ateitį visiškai neaišku, kada dar turėsime progą taip stipriai investicijomis paveikti mūsų ekonomiką, kuri dar ir prieš krizę buvo gana šluba. Tad diskutuoti tikrai yra apie ką, ypač dabar, kai pandemija pakoregavo, ką valstybės gali ir ko negali daryti.
Amerikiečių „think–tanko“ „New Consensus“ analitikas Zackas Exley pateikia smagią ir diskusijai pradėti tinkamą analogiją. Amerikoje buvo sąmoningai mažinami raumenys (pramonė) ir net kaulai (infrastruktūra), sistemingai kaupiant riebalus (ekonomikos finansializacija ir paskolomis grįstas vartojimas).
Anot Exley, Amerikos valdančioji klasė ilgą laiką elgėsi lyg kultūristas, kuris nebedirba su svarmenimis, nes mano, kad viską pasiekti gali tobulindamas savo meditacijos techniką. Exley teigia, kad JAV prezidento J. Bideno ekonomikos atstatymo planas juda teisinga kryptimi, bet nėra pakankamai ambicingas: Bideno Amerika nori grįžti į „štanginę“, bet tik tam, kad kasdien 15 minučių dirbtų su šokdyne.
Lyginant mūsų investicijų politiką su Exley pateikiama analogija tampa aišku, kad Lietuvoje turėjome du investicijų modelius. Dažniausiai Vyriausybės stengdavosi investuoti į kaulus, tikėdamos, kad puikūs keliai, renovuoti pastatai ir sutvarkytos aikštės skatins verslą investuoti ir pritrauks gyventojus ten gyventi. Tai niekada neveikė.
Antrasis modelis, „kubilinis“, siekė steigti įvairias inovacijų ir investicijų pritraukimo agentūras ir kitas biurokratinio aparato dalis, tuo pačiu metu „gerinant verslo aplinką“. Žinant, kad vis dar esame žemos pridėtinės vertės kūrėjai, nepanašu, kad šis modelis būtų suveikęs.
Viena pagrindinių Ingridos Šimonytės rinkimų kampanijos idėjų buvo susitarimo svarbiausiais valstybės raidos klausimais ieškojimas. Kaip bandysime atstatyti mūsų ekonomiką po pandemijos yra vienas tokių klausimų. Ar investuosime į raumenis, kaulus ar riebalus? O gal pagrindiniu akcentu taps mūsų nervų (švietimas ir sveikatos apsauga) ar kvėpavimo (ekonomikos žalinimas) sistemos?
Šaltinis: lrt.lt