Seime siūloma į išmokų dydžio skaičiavimą neįtraukti dėl karantino sumažėjusių pajamų

Seime siūloma į išmokų dydžio skaičiavimą neįtraukti dėl karantino sumažėjusių pajamų

Antradienį Seime bus svarstomas socialdemokratės Dovilės Šakalienės pateiktas įstatymų pataisų paketas, kuriuo siūloma skaičiuojant draudžiamąsias pajamas neįtraukti laikotarpių, kuomet asmuo buvo prastovose, paskelbtose dėl karantino, bei numatyti, kad socialinio draudimo išmokos, kurios sumažėjo dėl karantino metu paskelbtų prastovų, turi būti perskaičiuotos, apdraustiesiems asmenims išmokant susidariusį išmokų skirtumą. Taip pat siūloma trumpinti nedarbo draudimui gauti reikalingo išdirbto laiko reikalavimą asmenims, kurie prarado darbą pandemijos laikotarpiu.  Paketas apima ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei nedarbo draudimo įstatymų pataisas.

„Šiandien turime situaciją, kai žmogus, dešimt metų mokėjęs socialinio draudimo įmokas, bet dėl COVID-19 pandemijos išleistas į prastovą, gauna ligos ar motinystės išmokas, kurios neatitinka jo tikrojo indėlio į „Sodrą“. Po vaikelio gimimo asmuo gali toliau mokėti ženkliai didesnes socialinio draudimo išmokas nei prastovų metu, bet niekada nebepasinaudoti motinystės ar tėvystės išmoka. Valstybės atsakomybė užtikrinti socialinį teisingumą ir atitaisyti žalą, kuri kyla ne dėl darbuotojo kaltės,“ – sako Seimo narė D. Šakalienė.

Anot parlamentarės, tokios skaičiavimo tvarkos pasekmės bus jaučiamos ilgai, kadangi net ir tuo atveju, jei karantino suvaržymai greitu metu būtų atšaukti, motinystės ar tėvystės išmokos susilaukus vaiko bus mažesnės.

„Dėl karantino nukentėjo labai daug šeimų – nes dėl pandemijos sąlygotų ribojimų žymiai sumažėjo daugelio draudžiamosios pajamos, lemiančios socialinio draudimo išmokų dydį, ypatingai kai kalbame apie ilgalaikes išmokas ar išmokas, kurių skaičiavimui svarbus ilgas darbo laikotarpis. Pavyzdžiui, net jei prastovos, susijusios su karantinu, baigtųsi rytoj, jose buvę žmonės gaus mažesnes motinystės ir tėvystės išmokas ir tuomet, jei vaiko susilauks kitų metų kovo pabaigoje. Lygiai taip pat nelaimingų atsitikimų darbe atveju išmoka būtų mažesnė, net jei žmogus bus sužalotas tik 2022 metais,” – atkreipia dėmesį socialdemokratė.

Pasak socialdemokratės, kalbos apie socialinį teisingumą ir gerovės valstybę nėra prasmingos, jei nesiimama konkrečių priemonių.

„Socialdemokratų frakcijos nuomone siūlomas pataisų paketas atliepia poreikį socialiai teisingu būdu tiesiogiai padėti dėl pandemijos nukentėjusiems žmonėms čia ir dabar. Pataisos liečia tiek vaikus auginančias ar planuojančias jų susilaukti šeimas, tiek jaunus žmones, atėjusius į darbo rinką pandemijos laikotarpiu, tiek dėl nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų pažeidžiamais tapusius darbuotojus – ir tai reali pagalba, kuri realiai parodo ar mums rūpi kiek įmanoma palengvinti labiausiai nukentėjusiųjų padėtį,“ – pabrėžia D. Šakalienė.

Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis vien 2020 metų gruodžio mėnesį prastovose buvo virš 30 000 tūkstančių darbuotojų. Darbą pandemijos laikotarpiu prarado daugiau nei 150 tūkst. darbuotojų.

Close