Vakarėjantis Vilnius. Toks, kuriame kiekvienas gali atrasti save. Vitrininiai PAVILJONO langai, už jų triukšmingas sostinės centras, verdantis gyvenimas net ir paprastos darbo dienos vakarą. Tokioje erdvėje LSDP Kultūros komiteto inicijuotame renginyje pristatyta bendraminčio Antano Beinaravičiaus knyga „Tapyba“, diskutuota apie kūrybinį kelią, meninius ieškojimus, inspiracijas bei kultūros lauko problemas.
Susitikti su dailininku tą vakarą atėjo ne vienas žinomas menininkas, nepraleido progos ir žinomi politikai: LR Seimo narys Juozas Olekas, buvęs europarlamentaras Justas Paleckis, Vilniaus savivaldybės tarybos narė Auksė Kontrimienė ir kt.
„Pirmojoje dalyje pasigirsiu ir pristatysiu savo knygą, o antrojoje dalyje kultūrininkams siūlau pulti gausiai susirinkusius politikus. Už neištesėtus pažadus kultūrai. Įdomi turėtų būti diskusija“,- juokavo vakaro ,,kaltininkas“.
A.Beinaravičius: gera pastebėti, kad žmonės plečia savo akiratį suvokdami meną
Kartu su knygos sudarytoja, žmona Nijole, menininkas atskleidė savo gyvenimo faktus, komentavo nuotraukas ir paveikslus, sudėtus į knygą, dalijosi prisiminimais, dėkojo artimiems žmonėms ir bendraminčiams, padėjusiems išleisti knygą.
„Tapau, tai ką jaučiu, tai kas mane įkvepia. Savo kūryboje paliečiu labai daug temų. Mėgstu gamtą, jos vaizdai atgimsta mano peizažuose, o sutikti žmonės - portretuose. Manau, kad mano paveikslai suteikia galimybę persikelti ir į istoriją bei išgyventi stiprias emocijas“,- sakė tapytojas.
Jis paatviravo, kad jį žavi moterys, jos yra visada gražios, dailininkams patinka jas tapyti, todėl savo kūryboje skyrė laiko ir aktams. Kaip sakė Antanas, nesustoti kurti jį skatina ir girdimi atsiliepimai iš žmonių, kurie domisi jo darbais. Kaip teigė menininkas, gera pastebėti, kad žmonės plečia savo akiratį suvokdami meną.
Antanas Beinaravičius surengė 5 personalines parodas, sukūrė istorinės tematikos paveikslų ciklą Žalgirio mūšio tema. Jo darbus turi įsigiję Lietuvos dailės muziejus, Lietuvos dailės fondas, M.K.Čiurlionio dailės muziejus Kaune, Maskvos dailės fondas, o taip pat įvairios valstybinės ir visuomeninės įstaigos bei privatūs Lietuvos ir užsienio šalių kolekcininkai.
Antano bendraminčiai kalbėdami apie kolegos darbus ir kūrybą, pažymėjo, kad dailininko skiriamasis bruožas – natūralus ar urbanistinis peizažas, kuriame dominuoja ypatingos temos ir kad kiekvienas jo darbas „kalbasi“ su žmogumi.
„Antaną pažįstame ne tik kaip tapytoją. Pasinerti į politiką, nepamirštant savo dailininko profesijos, jam teko Atgimimo metais, socialdemokratų idealams jis ištikimas ir dabar. Antanas domisi kultūros politika, turi savo nuomonę apie kultūrą, žino jos problemas, tiesiai ir atvirai, nevengdamas aštresnio žodžio, ragina politikus atsigręžti į kultūrą, kuri yra mūsų valstybės pamatas ir pagrindas“, - sakė renginio moderatorė, LSDP Kultūros komiteto pirmininkė Renė Jakubėnaitė, kviesdama susirinkusiuosius į diskusiją.
Ką mums duoda kultūros laisvė?
Ilgametis ,,Respublikos “ žurnalistas Ferdinandas Kauzonas klausė, ar visi vienodai suprantame kultūros sąvoką ir ką mums duoda LR Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad ,,Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi“?
Politikai šiandien tik bendromis frazėmis kalba apie kultūrą, įsigali korektiška politika – visi laisvi kurti. Bet ar tai suteikia mums teisę skleisti ir toleruoti antimeną, pamiršti klasikinę dailę, tapybą, kitus iškilius menus?
„Kūrybai labai svarbi laisvė. Kultūrai - svarbus kūrėjas. Tai neatsiejama. Nėra kūrėjo, nėra kultūros. Tačiau, kad kūrėjas galėtų kurti, jam reikalingos sąlygos, parama, sukurta teisinė terpė. Sugriovėme senas struktūras, nepastatėme naujų. Atskiri individualistai vis dar kuria, laukia ir tiki, kad valstybė atsigręš ir į menininkus, padės jiems, sukurs visiems vienodai teisingas sąlygas ir galimybę kurti “, -sakė dailininkas, tapytojas, dailėtyrininkas Aloyzas Stasiulevičius.
Menininkas apgailestavo, kad nesimato konkretaus Kultūros ministerijos indėlio ir dialogo su menininkais. Dailininkas retoriškai klausė, kodėl šiandien mūsų valstybėje tiek daug dėmesio skiriama Fluxus meno judėjimui, moderniajam ir šiuolaikiniam menui, o pamirštama klasika?
Dailininkė Gražina Vitartaitė pritarė išsakytai minčiai, jog šiandien yra svarbu išlaikyti meną, kuris kuriamas ilgam, turi amžinybės sluoksnį.
Parodų iniciatoriaus ir organizatoriaus Eugenijaus Bulavo teigimu, menininkų kūrybinė ir socialinė padėtis šiandien nėra gera. Kultūros ministerija turėtų skirti daugiau dėmesio profesionaliajam menui, parengti įstatymus, priemones ir mechanizmus dėl menininkų kūrybos dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų politikos, mokesčių supaprastinimą.
Vakaro metu įvardyta dar viena rimta problema - dailininkams šiandien atverta nedaug erdvių, kur jie galėtų savo kūrinius eksponuoti. Pavyzdžiui, Šiuolaikinio meno centras priima tik superpostmodernizmo ar Fluxus‘o kūrėjus.
R.Jakubėnaitės įsitikinimu, technikos ir stilių įvairovė neturi supriešinti kūrėjų bei užgožti artimo santykio tarp stebėtojo ir kūrinio.
Diskusijos metu akcentuota, kad šiandien valstybės kultūros politikos strategai nesupranta, su kokiais iššūkiais susiduria atskiros tikslinės grupės – jauni ar vyresnio amžiaus menininkai, skirtingose meno srityse dirbantys menininkai, valstybės finansuojamose meno institucijose dirbantys ar laisvai samdomi menininkai ir pan.
Kultūros politiką kurkime patys
Vilniaus socialdemokratų vadovė, sostinės savivaldybės tarybos narė Auksė Kontrimienė klausė menininkų, kas dvidešimt metų valdė Vilnių ir kiek šiuo metu savivaldybės taryboje socialdemokratų?
„LSDP frakcijos Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dirba tik keturi socialdemokratai. Tokia buvo rinkėjų valia. Artėja nauji savivaldos rinkimai. Savo programoje prioritetine sritimi jau įrašėme kultūrą, numatėm priemones, ką reikia keisti ir tobulinti Vilniuje. Kviečiu jus ne tik kalbėti, bet ir aktyviai dalyvauti rinkimuose. Kad turėtumėte savo atstovus savivaldoje“, - pabrėžė Auksė Kontrimienė.
„Turime atsiprašyti jūsų ir visos kultūros bendruomenės, - būdami valdžioje, nesugebėjome pasiekti, kad kultūra taptų prioritetine valstybės sritimi. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) tęsia Socialdemokratinės vizijos Lietuvai iki 2024 metų svarstymus. Jų metu LSDP atstovai ir visų sričių ekspertai pristato siūlomą naują socialinį-ekonominį modelį Lietuvai, diskutuoja dėl pagrindinių siūlymų. Tikiu, kad šį kartą kultūrai bus skiriamas deramas dėmesys“, -sakė LR Seimo narys Juozas Olekas.
Aldona Jeleniauskienė,
LSDP Vilniaus miesto skyriaus Kultūros komisijos pirmininkė