Vilniaus miesto skyrius pradėjo nuotolinių diskusijų ciklą „Kas yra kairioji savivalda?

Vilniaus miesto skyrius pradėjo nuotolinių diskusijų ciklą „Kas yra kairioji savivalda?

Siekdami išgryninti kairiosios savivaldos idėją, Vilniaus socialdemokratai pradėjo renginių ciklą „Kairioji savivalda XXI amžiuje“. Kas yra kairioji savivalda ir kaip ji turėtų atrodyti? Kokios turėtų būti jos pagrindinės nuostatos ir pasiūlymai miestui?

Į šiuos ir kitus klausimus pirmojoje renginių ciklo diskusijoje  „Kas yra kairioji savivalda?“ atsakymų ieškojo buvęs Vilniaus vicemeras, Seimo narys Gintautas Paluckas, Vilniaus skyriaus narė, publicistė Emilija Švobaitė ir seniūnaičių institucijos entuziastas, Seimo narys Kęstutis Vilkauskas.

Žmonių nuomonė apie vietos valdžią. Bendruomeniškumas.

Jei žmonės mano, kad vietos savivalda yra jiems svarbi, jie dalyvauja savivaldos rinkimuose. Diskusijoje dalyvavę prelegentai vieningai pabrėžė, kad savivaldybių tarybų rinkimų rezultatai rodo mažą Lietuvos gyventojų aktyvumą ir įsitraukimą į vietos reikalų sprendimus.

„Matydamas kitų valstybių sostines ir ten įsitvirtinusius kairiuosius, neabejoju, kad Vilniui reikalinga kairioji politika“, -sakė Seimo narys Gintautas Paluckas.

Jis pabrėžė, kad silpną vietos savivaldą rodo šiuo metu  valdyme vyraujančios ryškios galios disproporcijos. Kaip pabrėžė politikas, visi visuomeniniai judėjimai, rinkimų komitetai, bendruomeninės organizacijos  yra galimybė socialdemokratamas užmegzti ryšį ir rasti bendrą kalbą su bendruomenėmis.

Pasak G.Palucko, kairiesiems reikia mokytis pažinti bendruomenių aplinką, žinoti jų lūkesčius ir kartu spręsti iškylančias problemas.

Jam antrino Emilija Švobaitė, pabrėždamas visuomenės interesų grupių svarbą.

Kęstutis Vilkauskas atkreipė dėmesį į politinių satelitų-rinkiminių komitetų veiklą regionuose, šiuo metu baigiančių išsikvėpti partinėse veiklose.

G.Paluckas  apgailestavo, kad, deja, dar yra daug imitacinių pilietiškumo formų, kurios nuvilia žmones. Jis priminė socialdemokratų inicijuojamų įstatymų pataisas, kurios leistų vietos bendruomenėms realiai spręsti aktualias problemas.

Regioninio valdymo lygmens įteisinimas

Savivaldos stiprinimas – kertinis pilietinės visuomenės formavimo klausimas kol kas netapo valstybės prioritetu ir neleido sukurti demokratinio valdymo struktūrų kaimuose ir nedideliuose miesteliuose ir suvaržė kaimo visuomenės galimybes aktyviai dalyvauti tvarkant vietos reikalus.

Remdamasis 22 metų darbo savivaldoje patirtimi ir išsivysčiusių šalių praktika, Seimo narys K.Vilkauskas teigė, kad kuo daugiau galių perduodama piliečiams, tuo efektyviau veikia savivalda, atkreipė dėmesį į vidinės savivaldybių decentralizacijos koncepcijos pagrindinį tikslą – nustatyti vidinės savivaldybių decentralizacijos kryptis siekiant didinti seniūnijų ir seniūnų veiklos ūkinį ir finansinį savarankiškumą bei užtikrinti efektyvų subsidiarumo principo įgyvendinimą. Kaip minėjo  K.Vilkauskas, ten, kur  regionuose veikia socialdemokratai merai ir socialdemokratų daugumos tarybos, ši sistema puikiai gyvuoja ir jau yra pasiteisinusi.

Fiskalinė decentralizacija respublikos mastu (didesnė viešųjų finansų dalis turi atitekti savivaldybėms) ir vidinė savivaldybių decentralizacija (daugiau teisių seniūnijoms ir bendruomenėms) – turėtų tapti pagrindiniu socialdemokratų siekiu ir tikslu.

Diskusijos metu aptartas Vietinių referendumų ir vietinių peticijų įstatymo reikalingumas, kuris duotų piliečių iniciatyvoms stiprų instrumentą įtakoti vietos valdžią.

Keisti kultūrinį mąstymą

Renginio pabaigoje moderatorius Algirdas Davidavičius uždavė prelegentams provokuojantį klausimą. Ką kiekvienas, tapęs meru,  nuveiktų tolerancijos srityje?

„Visuomenės rūbą audžia kultūra. Ji pagrindų pagrindas ir tik per ją galime išspręsti visas problemas‘‘,-sakė G.Paluckas.

Emilija Švobaitė  pabrėžė ugdymo nuo vaikystės svarbą, edukacinių įstaigų veiklos gebėjimų stiprinimą.

Pasak Kęstučio Vilkausko, su pagarba išlaikyti ir puoselėti atminties ženklus-pagrindinis mūsų uždavinys.

„Skirtumai mus jungia ir suartina. Mūsų tautos kultūra savivaldybėse yra daugiatautė, įvairialypė ir tuo - unikali“, -kalbėjo Seimo narys.

Close