Sostinės plėtra besidominčius partiečius ir aktyvius vilniečius Vilniaus socialdemokratai spalio 30 d. pakvietė į miesto bendrojo plano (BP) projekto aptarimą. Diskusiją organizavo LSDP frakcija Vilniaus m. savivaldybės taryboje (seniūnas Marius Skarupskas) ir LSDP Vilniaus m. skyriaus tarybos Miesto ūkio, energetikos ir infrastruktūros komisija (pirmininkas Alfonsas Brazas).
Tarybos kolegijos posėdžių salėje miesto viziją, pokyčius mieste ir BP projektą pristatė Vilniaus miesto savivaldybės vyr. architektas Mindaugas Pakalnis.
Prieš porą metų sostinės taryba priėmė sprendimą rengti naują miesto Bendrąjį planą bei patvirtino jo koncepciją, nes senasis BP, kurio galiojimas pratęstas, akivaizdžiai paseno ir nebeatitinka miesto plėtojimo poreikių. Naujas miesto BP projektas parengtas šiemet pavasarį, iki dabar vyksta jo svarstymas bei derinimas.Viešų svarstymų su visuomene metu, BP projektui gauta daugybė pastabų ir pasiūlymų, argumentuotos kritikos ir net pagrįstų protestų. Dabar projektas vis dar koreguojamas ir derinamas su kompetentingomis institucijomis.
Naujajame BP projekte, palyginus su senuoju BP, žymiai detaliau reglamentuojamos miesto teritorijos plėtojimo galimybės ir viešųjų bei privačių erdvių užstatymo principai. Tai akivaizdžiai teigiamas dalykas, turint omenyje, kad viešųjų erdvių plėtojimas yra svarbesnis, negu atskirų pastatų. Taip pat nustatyti infrastruktūros (socialinės, inžinerinės, susisiekimo) plėtojimo prioritetai.
Bet yra ir rimtų trūkumų. BP projekto rengėjai vadovavosi nuostata, kad būtina skatinti miesto vidinę plėtrą, o ne išorinę. Vilnius po poros dešimtmečių turėtų būti kompaktiškesnis. Bet ar jis bus patogesnis gyventojams, ar esama dabartinė gyvenamoji aplinka jiems nepablogės? Atsakymai nėra vienareikšmiški.
Miesto plėtra į išorę nebebus remiama. Miesto dydis faktiškai liks toks, koks yra ir dabar. Akivaizdu, kad laukia tankinimas, nes deklaruojamas tikslas yra kompaktiškas miesto centras. Kyla klausimas, koks tankinimas siūlomas?
Socialdemokratai pritaria ištuštėjusių ir apleistų gamyklų teritorijų bei geležinkelio stoties rajono konversijai. Taip pat pritaria ir naujų periferinių centrų plėtojimui Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, šalia vakarinio - šiaurinio aplinkkelio. Tačiau naujų daugiabučių namų, viešbučių, ofisų centrų statymui susiformavusiuose miegamuosiuose rajonuose, sako ne. Tokiuose rajonuose galimas tik viešųjų ir žaliųjų erdvių bei reikalingų socialinių objektų plėtojimas.
BP projekte, bent jau artimiausią dešimtmetį, nenumatoma plėtoti nei metropoliteno, nei greitojo tramvajaus. Toks sprendimas yra racionalus bei paremtas argumentais. Planuojama plėtoti autobusų transportą, įskaitant BRT tipo didelės talpos autobusus. Deja, nenumatytas troleibusų transporto modernizavimas ir jo plėtojimas. Su šia nuostata socialdemokratai sutikti niekaip negali.
Didelis BP projekto trūkumas yra tai, kad miestas faktiškai nėra zonuojamas, nes didžioji dalis funkcijinių BP zonų yra mišrios. Socialdemokratų nuomone, didžiausias BP projekto trūkumas, kad BP funkcijinės zonos nėra pakankamai detalizuotos ir reglamentuotos: nustatomi tik zonos sklypų užstatymo intensyvumo, tankumo, aukštingumo ir kt. parametrai, kurie, beje, tam tikrais atvejais gali būti keičiami. Socialdemokratams yra nepriimtina, kad laikantis šitų bendro pobūdžio rodiklių, bet kurioje zonoje galės būti statomas bet koks objektas.
Diskusijų metu pabrėžta, kad BP siūlomas funkcijinių zonų detalizavimas bei jų reglamentavimas turi būti pagerintas iš esmės, t.y. BP projektas turi būti patobulintas iš esmės, o jau tada svarstomas bei derinamas iš naujo. Po to teikiamas savivaldybės tarybai tvirtinti. Įgyvendinant BP sprendinius turės būti toliau vykdomas funkcijinių zonų detalizavimas ir konkretesnis jų reglamentavimas - per kvartalų ir mikrorajonų detaliuosius planus, kurių rengimą socialdemokratai įsipareigoja inicijuoti.