Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Žana Andrejeva: slaugytojo profesijai dėmesio reikia daugiau

Kasmet gegužės 12-tąją viso pasaulio slaugytojai pažymi savo profesinę šventę – Tarptautinę slaugytojų dieną, švenčiamą tarptautinės Raudonojo kryžiaus organizacijos sprendimu, anglų slaugytojos Florence Nightingale (1820 05 12) garbei. Gailestingumo ir pasiaukojimo kenčiančiam žmogui simboliu tapusi moteris Krymo karo metu Turkijoje organizavo sužeistųjų gydymą ir priežiūrą, o vėliau tapo pirmoji slaugių kursų rengėja Anglijoje.

Šiuolaikiniame pasaulyje slaugytojai yra viena didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių, kurios rengimui, kvalifikacijai, nuolatiniam tobulėjimui skiriamas ypatingas dėmesys. O Lietuvoje?

Manau, kad slaugos mokslas mūsų šalyje pažengė ir jau baigia pasivyti Vakarų valstybes, tačiau kaip atskiras mokslas, nelengvai skinasi kelią. Dirbu slaugytoja daugiau nei 25 metus. Profesijos pasirinkimą nulėmė meilė vaikams ir mano močiutė, išmokiusi  padėti silpnesniam. Jau ankstyvoje vaikystėje gydžiau kaimynų vaikų nubrozdintus kelius ar kitus nedidelius sužeidimus. Tris metus mokiausi Vilniaus medicinos mokykloje, baigiau medicinos sesers specialybę.  Dirbau Žygimantų vaikų poliklinikoje Vilniuje.

Dirbdama pradėjau domėtis slaugos aukštojo išsilavinimo galimybėmis. Deja, atsidūriau aklavietėje. Iš pradžių reikėjo baigti išlyginamąsias studijas VIKO Slaugos fakultete, anksčiau gautos žinios jau nebeatitiko reikalavimų. 2008 m. baigiau šias studijas ir įgijau slaugos bakalaurą. Norėjau tobulinti kvalifikaciją ir mokytis slaugos magistratūroje.

To padaryti negalėjau. Pasirodo dirbantys slaugytojai neturi galimybės Vilniuje siekti aukštojo išsilavinimo, reikia vykti į Kauną arba Klaipėdą. Ar kiekviena dirbanti slaugytoja gali palikti savo šeimą bei darbą trims savaitėms 2-3 kartus per metus? O ką daryti toms, kurios vienos augina vaikus?

Atidėjau svajonę geresniems laikams, bet nenustojau domėtis studijų galimybėmis ir sužinojau, jog studijoms Mykolo Riomerio universitete tinka slaugos bakalauro diplomas, taigi atsirado galimybė tęsti kelią aukštojo išsilavinimo link. Kelias buvo nelengvas, iki Sveikatos politikos ir valdymo magistratūros teko baigti Viešojo administravimo išlyginamąsias studijas. Šios krypties magistrantūros studijų įkūrėja ir globėja  doc. dr. D. Jankauskienė, visi dėstytojai suteikė studentams profesionalių žinių, kurios slaugytojų kasdieniniame darbe naudingos ir šiandien.

Savo gyvenimo istoriją pasakoju ne šiaip sau, nes man kyla klausimas - kodėl Vilniaus slaugytojai yra diskriminuojami, kodėl slaugos studijos Vilniuje yra tik dieninės? Ar formuojantys sveikatos apsaugos ir švietimo politiką nenori, kad slaugytojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, būtų daugiau?

Slaugytojai ligoninėje yra ypač svarbūs, jie yra arčiausiai paciento. Moksliniai tyrimai ir praktika rodo, kad pacientų sveikimo proceso kokybė daugiau nei 60 procentų priklauso nuo kokybiškos slaugos. Žmonės, kurie namuose yra slaugę  sunkiai sergantį savo šeimos narį, supranta, kokia sunki slaugytojo duona.

Sveikinu visus kolegas su Tarptautine slaugytojo diena.  Mūsų šventė atrodys kiek kitaip,  nei įprastai – mišių Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo  arkikatedroje metu laikysimės saugaus atstumo, būsime su nosį ir burną dengiančiomis kaukėmis.  Tačiau karantino sąlygos nesusilpnins mūsų bendrystės jausmo ir profesijos reikalingumo.

Politikams linkiu atsisukti į slaugytojus, kad jie Lietuvoje jaustųsi gerbiami, vertinami  ne tik visuomenės, bet ir valdžios, turėtų sąlygas mokytis, tobulėti. Juk sveikatos sistemai reikia aukštos kvalifikacijos, savarankiškų praktikų, kurie puikiai atliktų savo funkcijas, aktyviai bendradarbiautų su pacientais, jų šeimos nariais, visais sveikatos priežiūros specialistais.

Close