Vilniaus miesto skyriaus partiečiai, šeštadienį aplankę Genocido aukų muziejų, įsitikinę, kad pažintis su skaudžia ir tragiška mūsų tautos istorija yra būtina. Ji skatina semtis patriotizmo ir stiprybės iš įkvepiančio A.Ramanausko-Vanago ir kitų čia kalintų bei kankintų žmonių žygdarbio.
Muziejus įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose, kur penkiasdešimt metų buvo planuojami ir vykdomi sovietų nusikaltimai. Ekskursijos metu bičiulių būrys turėjo galimybę apžiūrėti buvusį KGB vidaus kalėjimą, mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, šiuolaikines ekspozicijas, supažindinančias su nepriklausomybės praradimu XX a. viduryje, sovietų valdžios represijomis.
Slaptieji KGB mirties koridoriai… Tokių barbariškų kankinimų, kurie vykdavo šiame pastate ir kuriuos liudija Lietuvos ypatingajame archyve esantys dokumentai, nėra buvę nuo Europoje siautėjusios inkvizicijos laikų.
Ekskursijos gidas Ričardas detaliai papasakojo apie rūmus, čia kalintų žmonių būtį ir buitį, patirtas kančias ir begalines pastangas nepasiduoti gniuždančiai tikrovei. Čia, kameroje Nr. 1, kalėjo A.Ramanauskas-Vanagas, iš kurios 1957 m. lapkričio 29 d. buvo išvestas sušaudyti. Slegianti aplinka, ankštos kameros, sienos ir grindys, sugėrusias kankinių kraują ir aimanas…
„Po sukrečiančio ir įtaigaus gido pasakojimo dar ilgokai negalėjau atsigauti ir klaidžiojau painiais koridoriais. Tik dėl vieno džiaugiuosi – kad šis košmaras liko praeityje“,- sakė ekskursijos dalyvė Ana Vaitkevičienė.
