Karbauskininkai ir kirkilai pakylėti. Jų reitingai kyla kaip ant mielių. Priežastis – labai paprasta Lietuvoje mulkinti žmones. Ypač senesnius, niekaip nesusigaudančius naujojoje demokratinėje tikrovėje. Todėl ir uspakkichams lengva gyventi, kol liaudis leis save mulkinti ar – įbauginti.
Centro kairiųjų“ pensijos reforma ir yra tas baubas, kuriuo grasina būsimuosius pensininkus „nuosaikūs socdemai“ ir karbauskininkai. Pasirodo, premjerą S. Skvernelį ir jo rėmėjus eilinį kartą įtakoja verslas, kurio interesus galiausiai ir gina. Kitaip tariant, ši vyriausybė yra niekas kita, kaip vilkas avies kailyje.
Štai kodėl LVŽS vyriausybės su apsimetėliais socdemais koalicijoje kova su skurdu yra mitas. Anot prof. R. Lazutkos deginančios kritikos: „Yra šimtų tūkstančių darbingo gyventojų rezervas, kuris nedalyvauja ekonomikoj – darbo rinkoje diskriminuojami neįgalūs ir pagyvenę žmonės, bedarbiai. O penktadalis darbo rinkos yra šešėlyje, jos veikėjai nefinansuoja pensijų sistemos. Čia yra tikrieji skurdo mažinimo senatvėje ir pensijų pakeitimo normos išsaugojimo šaltiniai. Apie juos turėtų virti diskusijos, o ne apie tai, ką sumanipuliuoti su pora procentų valstybės jau surinktų pinigų.“. Profesorius R. Lazutka teigia, kad jo nestebina, jog II pakopos pensijų fondų valdytojai skatina nepasikliauti „Sodra“, nuolat gąsdina visuomenę senėjimo pasekmėmis. Jų interesas paprastas – kad išsigandę žmonės taptų jų klientais. „Metodas negarbingas ir net turėtų būti draudžiamas įstatymu. „Sodra“ yra tipiška finansinė institucija, kurios sandėliuose nėra sukrauti pinigai“, kerta prof. R. Lazutka.
Regis, karbauskininkų ir Co negąsdina kraupus MG Baltic pavyzdys, kai vienas stambiausių Lietuvos verslo koncernų metų metais manipuliavo partijomis, įtakingais žmonėmis, žurnalistais ir prezidente. Pasirodo, net ir G. Kirkilas buvo pakliuvęs į jų nagus. Garsioji VSD pažyma apie verslo ir politikų santykius neigiamai vertina 2007 metų „Leo LT“ projektą, kurį inicijavo G. Kirkilo vyriausybė. Prieš šį projektą kaip neskaidrų piestu stojo šiandien ekonomistas, profesorius Raimundas Kuodis, a. a. advokatas Kęstutis Čilinskas ir šiandien EK komisaras Vytenis Andriukaitis. 2007-aisiais valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos tuometinis vicepirmininkas išplatino laišką, kuriame tvirtino, kad „be jokio konkurso viena privati kompanija ima į savo rankas ir projekto versijos kūrimą, ir jos įgyvendinimą“. Visi trys garbūs vyrai kaltino G. Kirkilą leidžiant „Vilniaus Prekyba“ (VP) uzurpuoti visą „Leo LT“ projektą.
Tačiau LVŽS vis dar įžūliai teigia esanti skaidriausia Lietuvos partija, ginanti darbo žmogų ir visus, kuriuos netingi. Visų pirma pačius save ir stambųjį verslą. Vienas tų verslų, akivaizdu, yra draudimo kompanijos, į kurių aruodus bus nukreipiamos būsimos pensininkų lėšos, kai dar ne pensininkams bus keliami dar didesni pajamų mokesčiai. LVŽS ne kartą yra pagauta tiražuojanti V. Putino Rusijos „dvasingumą“, tai gal LVŽS partijos veikėjai apmokyti juodųjų technologijų, kaip baltą paversti juodu ir atvirkščiai? Paversti taip, kad vėl padidintų rinkėjų pasitikėjimą pardavinėjant norimą už esamą. S. Skvernelis tai moka. Svarbiausia suvaidinti kietą bičą, nes tai garantuoja apkvailintų žmonių autoritarines simpatijas. Juk kieta ranka, daužiusi juos jiems būnant vaikais, įkalė ir baimę bei pasitikėjimą tai mušančiai rankai. Premjeras taip įsijautė į savo Tautos Tatos vaidmenį, kad net pažadėjo krepšinio komandai „Žalgiris“ išmokėti 2 milijonų litų „skolą“ nuo… 1999 metų, kai komanda laimėjo Eurolygą. Tai, kad tuo metu „Žalgiris“ komandos sudėtis buvo kitokia, nė motais. Reikia, kad ir sirgaliai tave pamylėtų.
Grįžtant prie pensijų temos. LVŽS tikina išradusi dviratį – protingiausią pasaulyje pensijų kaupimo būdą, nors šiek tiek kreivą, vis varantį į įtakingų verslininkų pusę. Su socialine atsakomybe (socialdemokratiškai kalbant) ši reforma nieko bendro neturi. Nors visoje ES vidutiniškai pensininko pajamose 85 proc. yra viešosios senatvės ir našlystės pensijos ir tik 1,1 proc. – iš privačių pensijų fondų, o likę keliolika proc. iš darbo pensiniam amžiui ir kitų taupymo instrumentų, šis saugus pensijų modelis S. Skvernelio vyriausybės atmetamas kaip netinkamas. Prof. R. Lazutka pataria tuos jo pateiktus skaičius ir europietišką pensijų modelį pakabinti virš lovos kiekvienam, kuris vis dar teisina lietuvių pensininkų skurdą privačių pensijų nebuvimu ir gąsdina visuomenę vos ne pasaulio pabaiga.
Profesorius R. Lazutka teigia, kad siūlomas „Sodros“ įmokos sumažinimas, kuris siejamas su įmokų padidinimu į privačius pensijų fondus ir kuriuos valdo penkios UAB, tame tarpe „Swedbank“ ir „Luminor“, naudingas kaip tik tiems bankams. Kažkaip ta karbauskininkų ir jų partnerių „socialdemokratų“ kova su skurdu kryptingai vedama stambių verslo interesų naudai. Pavyzdžiui, Finansų ministerija siūlo šeimoms, turinčioms vaikų, padidinti gyventojų pajamų mokestį (panaikinant PNPD), o po to mažinti įmoką „Sodrai“, kuri nėra tikras mokestis ir dėl ko papildomų pajamų gaus „Swedbank“ ir „Luminor“ bankai.
Taigi „centro kairieji“ ir toliau niekaip nesugeba (nenori) atsikratyti įpročio apsimetinėti, esą jie „50 metų dirbo Lietuvai, iš kurių 15 metų laisvai“, tuo pat pastoviai neskaidriai 28 metus remdami stambųjį kapitalą. LVŽS ir kirkilai šiandien tai daro ypač ciniškai bei įžūliai, atvirai kurdami ekonominės reformos, naudingos visiems, iliuziją. Tačiau tai, kas įvardijama kaip ekonomiškai naudinga politika, yra tų pačių lėšų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą, tik kitu pavadinimu.
Tačiau tai, kas įvardijama kaip ekonomiškai naudinga politika, yra tų pačių lėšų perkėlimas iš vienos kišenės į kitą, tik kitu pavadinimu. Finansų ministro Viliaus Šapokos džiūgavimas dėl biudžeto paskirstymo didėjimo yra iš tos pačios operos. Kaip buvome ketvirti nuo galo Europos Sąjungoje, taip ir likome. Tad kuo čia džiaugtis? Kaip visos šios ekonominės reformos bus finansuojamos ir iš ko, niekas nežino, nes turto mokesčio ir progresinių mokesčių taip pat nesimato. Na, gal tik emigruojantys iš Lietuvos viską mato. Jie kažkaip blaiviai ir realiai sugeba įvertinti tą „reformų“ triukšmą kaip jiems nei naudingą, nei saugų.
Gal, sakau, LVŽS blaivybės vajus visgi turi naudą?
