Ir keliai, ir žmogus pavargsta,
Ir nėra kur nuovargio dėt.
Ir taip keista – visai be garso
Krinta žemėn žvaigždė.
/Just. Marcinkevičius/
Sakoma, kad prisiminimai tai vienintelis rojus iš kurio negalima mūsų išvyti. Šiandien prisimename mūsų Jurą. Trys metai, trys ilgi metai, kai su mumis nėra nuoširdaus bendraminčio ir bičiulio, LSDP Vilniaus miesto skyriaus pirmininko Juro Poželos. 2016 metais spalio 16 dieną Jurą išlydėjome į kelionę, iš kurios negrįžtama.
Galėjome kartu nuversti kalnus, vieni iš kitų semdamiesi optimizmo ir stiprybės įgyvendinti beprotiškiausias idėjas. Tačiau Likimas patvarkė kitaip. Štai jau kelinti metai susitinkame Antakalnio kapinėse, sustojame prie kapo ir prisimename tą stiprų dvasios traukos lauką, kuris mus suburdavo aplink Jurą.
Visiems užtekdavo šypsenos, ištiestos pasisveikinimui Jo rankos, sveiko humoro, pagarbos, dėmesio. Juras buvo ne tik politikas, Seimo narys, Sveikatos apsaugos ministras. Jis buvo mums draugas, idėjų generatorius, svajotojas plačiąja to žodžio prasme. Svajojantis pakeisti Vilnių ir Lietuvą.
Bėgs, skubės laikas, skaičiuodamas metus be Juro. Bet jis bus bejėgis ištrinti ar nunešti į užmarštį šio Žmogaus atminimo. Nes liko gerumo tiltai, jungiantys Jurą mylėjusius žmones.
