Dirbdamas VU Fizikos fakultete susipažinau su fizikų logika, kuri įvairius fizikinius reiškinius apjungdavo į darnią sistemą. Gautas fakultete žinias norėčiau panaudoti polemikai su žymiu Konstitucinės teisės ekspertu prof. Vytautu Sinkevičiumi, kuris DELFI pateikė dabartinių įvykių Seime analizę.
Jis pasirėmė Seimo Statuto 86 str. antra dalimi, kuri sako: „Kitomis savaitės dienomis (ne antradieniais ir ketvirtadieniais – mano past.) ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.“
Tai reiškia, kad spalio 15 dienos Seimo Valdybos posėdis buvo neteisėtas, kadangi tuo metu vyko ir Seimo posėdis. Atrodytų, V. Sinkevičius (toliau V. S.) teisus ir būtų teisus, jei ne Statuto 33 straipsnis: „Seimo valdybos posėdžiai 1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.“
Šiame straipsnyje nėra nė žodžio apie posėdžio laiką, todėl vadovaujantis šiuo straipsniu , Seimo valdybos spalio 15 posėdis yra teisėtas. Kadangi tiek 33 str., tiek ir 86 str. yra to paties svorio ir nėra vienas kito priedas, tai kuriuo iš jų reikėtų vadovautis dabar gali pasakyti tik Konstitucinis Teismas.
Jo nereiktų, jei būtų pataisytas Statuto 33 straipsnis pridedant sakinį apie galimą Seimo valdybos posėdžio laiką arba pataisytas 86 straipsnis išbraukiant iš jo žodžius „Seimo Valdyba“. Tai lengvai galėtų padaryti pats Seimas, bet to nedaro, nes kam tada Konstitucinis Teismas, o ir konstitucinės teisės ekspertams nebūtų apie ką rašyti. Eikime toliau. Įsivaizduokime, kad Seimo valdybos posėdis vyksta per neeilinio Seimo posėdžio pietų pertrauką tarkime 14 val. Tada, pagal V. S., šis posėdis teisėtas kaip ir jo metu priimti sprendimai. Bet jei posėdis vyksta po Seimo pietų pertraukos, tarkime 15 val., tai, pagal V. S., jis neteisėtas ir visi jo sprendimai, nors ir identiški aniems, teisėtiems jau tampa neteisėtais.
Įsivaizduokime, kad Seimo valdybos posėdis vyksta per neeilinio Seimo posėdžio pietų pertrauką tarkime 14 val. Tada, pagal V. S., šis posėdis teisėtas kaip ir jo metu priimti sprendimai. Bet jei posėdis vyksta po Seimo pietų pertraukos, tarkime 15 val., tai, pagal V. S., jis neteisėtas ir visi jo sprendimai, nors ir identiški aniems, teisėtiems jau tampa neteisėtais. Kitaip sakant, Valdybos sprendimų teisėtumas priklauso ne nuo jų turinio, o nuo sprendimo laiko. Tokia teisinė logika.
O mano logika kitokia: sprendimų teisėtumas negali priklausyti nuo jų priėmimo laiko. Dabar įsivaizduokime, kad Valdybos posėdis prasidėjo pagal 86 str. reikalavimus, bet baigėsi jau posėdžiaujant Seimui. Tada pagal V. S. tik dalis posėdžio bus teisėta. Pagal mano logiką teisėtas bus visas posėdis.
Noriu priminti visiems, kad Seimo pirmininkas pagal hierarchiją ir pagal svarbą yra antras asmuo mūsų Respublikoje. Jis ir tiktai jis turi teisę pavaduoti Respublikos Prezidentą jam negalint eiti savo pareigų. Mes nežinome, kokioje situacijoje galime atsidurti. Todėl Seimo pirmininkui turi būti garantuota teisė sušaukti Seimo valdybos posėdį bet kuriuo laiku. Kad netektų vėliau gailėtis.
Dabar grįžkime prie V. S. išvados, kad spalio 15 dienos Seimo valdybos posėdis buvo neteisėtas. Tai reiškia, kad neteisėtas buvo ir neeilinis Seimo posėdis, neteisėta balsavimo komisija, neteisėtas balsavimas dėl nepasitikėjimo šia komisija, niekinis bus ir antradienio balsavimas dėl nepasitikėjimo Seimo pirmininku, jei jis įvyks aplenkiant pateikimo ir svarstymo stadijas. Tarkime, KT po 3–4 mėn. pritars V. S. išvadai. Tada mes turėsime neteisėtą Seimo pirmininką, jei dabartinis bus pakeistas. Ir išgarsėsime neteise visoje ES.
Susimąstykime, kol dar ne vėlu. Prof. V. Sinkevičius analizuoja Seimo įvykius naudodamasis dabartiniu Seimo statutu nesiūlydamas jokių jo patobulinimų. Bet jame yra ginčytinų vietų, kurių išaiškinimui reikia net KT išvados.
Aš gi siūlau išbraukti iš Statuto 86 str. žodžius „Seimo valdyba“. Tada Statute būtų sistema, kurios aiškinimui nereikėtų nei KT, nei teisės ekspertų.
