Policija praneša, kad įvedus karantiną Lietuvoje sumažėjo kai kurių nusikaltimų, avarijų ir juose nukentėjusių asmenų skaičius. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Nusikaltimai persikelia į elektroninę erdvę ar keičiasi jų pobūdis. Vagiams tikru masalu tampa nuošaliau esančios tuščios žmonių sodybos ir sodai.
O kas keičiasi aplinkosaugoje? Ar teršėjai, brakonieriai ir kitokio plauko gamtos niokotojai užsidarė karantine? Panašu, kad ne.
Po kilusių aplinkosaugos skandalų „Ekologistikoje“ ir „Grigeo Klaipėda“, sisteminės korupcijos apraizgyta, per pastaruosius tris metus žlugdyta aplinkosaugos sistema iš esmės nepasikeitė. Kiek rimtesnį žingsnį žengė tik Seimas, padidinęs baudas teršėjams, bet gerų darbų sąrašas baigtinis.
Aplinkos ministras, kratydamasis politinės atsakomybės, kaltę dėl susidariusios padėties permetinėja Aplinkos apsaugos departamento direktoriui Vaidui Laukiui, kurį pažadėjo atleisti arba perkelti į kitas pareigas, kai pastarasis tik grįš į darbą. Faktiškai vadovas yra, tačiau realiai aplinkos apsauga šiandien „dirba“ be vadovo.
Prieš tapdamas ministru, pastaruosius kelis metus valstietis Kęstutis Mažeika buvo Seimo aplinkos komiteto pirmininku ir turėjo visas teisėkūros iniciatyvas, tačiau nepadarė nieko, kas iš esmės pagerintų aplinkosaugos sistemą Lietuvoje. Tiek ir dabar, būdamas ministru, galėjo ar dar gali imtis veiksmų, kad situacija nebebūtų tokia tragiška.
Iš šių valdančiųjų nesitikiu nieko. Sujudimas dėl teisėtų lūkesčių gyventi neužterštoje aplinkoje kilo ne politikų ar aplinkosaugininkų iniciatyva, o visuomenininkų. Tik jų pastangomis prokurorai, ne aplinkosaugininkai, ėmėsi „Grigeo Klaipėda“ taršos tyrimo, po kurio nustatytas vienas didžiausių gamtos taršos atvejų Lietuvos istorijoje.
Visuomenininkai, supratę, kad yra vilties išjudinti korupcinių elementų apraizgytą sistemą ėmė pranešinėti apie taršos, kitus pavojų sveikatai ir gamtai keliančius atvejus. Tačiau nutiko taip, kad neapsikentusios teršėjais ir aplinkosaugos neveiklumu visuomenės balsą nutildė karantinas.
Esu ne kartą sakęs, jog pastarieji keli metai buvo pats geriausias metas brakonieriams, teršėjams ir kitiems gamtos niokotojams. Pareigūnai neturėjo kuro, priemonių, sistemai trūko žmonių, budėjimas visos paros režimu vyko tik dalyje šalies teritorijos. Tačiau dabartinė situacija šiems pažeidėjams – aukso amžius. Nei pareigūnų, nei pilietiškų žmonių, kurie galėtų pranešti apie nusikaltimus gamtai.
Žiniasklaida praneša, kad nors karantinas sustabdė mums įprastą gyvenimą, tačiau kai kurių gamybinių įmonių, fabrikų darbai vyksta įprastu režimu. Pilna apimtimi dirba ir vandenvalos įmonės, per pastaruosius kelis metus sukėlusios ne vieną rimtą ekologinę nelaimę, į gamtą išleisdamos nevalytas nuotekas. Jei bus teršiama gamta, kas fiksuos faktus?
Lygiai taip pat ir su brakonieriavimu. Jei prie vandens neliks žvejų, kas aplinkos apsaugos pareigūnams praneš apie brakonierius? Iki šiol žvejai būdavo aktyviausi pranešėjai apie nusikaltimus gamtai, bet jų nelikus, pranešimų statistika sumažės. Galės girtis, kad Lietuvoje neliko brakonieriavimo.
Praėjusią savaitę Kauno mariose žvejai, aptikę brakonierių pastatytus tinklus, neapsikentė pareigūnų neveiklumo ir patys, rizikuodami baudomis, ištraukė ir sunaikino tinklus. Čia tik vienas, bet akivaizdus faktas, kad aplinkosaugos sistema vis dar neveikia.
Situacija aiški, Lietuvoje nepadaryta nieko, kad nusikaltimų gamtai sumažėtų, o žmonėms užsidarius karantine ir nebepranešant apie skriaudžiamą gamtą, tokių pažeidimų tik daugės. Dėl šių priežasčių siūlau nedelsiant stiprinti aplinkosauginius pajėgumus ir darbą lauko sąlygomis.
Žymiai sumažėjus biurokratinio darbo krūviui, didžioji dalis aplinkosaugos pareigūnų įgaliojimus turinčių specialistų turi pakeisti darbo pobūdį ir užsiimti realia kontrole bei prevencine veikla. Suderinti pareigūnų darbo grafikai, mobilūs dviejų, tų pačių pareigūnų ekipažai, techninės priemonės ir aiškus rizikingų teritorijų lankymo, reidų planas yra nesunkiai ir greitai įgyvendinami dalykai.
Jei dabar nesiimsime būtinų veiksmų saugant gamtą, greitu metu to daryti ir nebereikės. Tiesiog neliks, ką saugoti.
