Surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Socialdemokratų atsinaujinimas: atnaujinti atsinaujinimą ar keisti kryptį?“ Vilniaus socialdemokratai aptarė situaciją po nesėkmingų Seimo rinkimų, pasikeitė nuomonėmis ir įžvalgomis. Kaip dabar turėtų elgtis socialdemokratai: trauktis toliau į kairę, ar sudėti viltis į centro kairę ir centrizmą apskritai? Kokie uždaviniai laukia Vilniaus miesto skyriaus bendruomenės? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus renginio dalyviai ieškojo kartu su pranešėjais ir prisijungusiais Vilniaus miesto skyriaus nariais.
Pagrindiniai pranešėjai: Algirdas Pieniuta, LSDP Vilniaus skyriaus pirmininkas, Jolanta Bielskienė, Demos kritinės minties instituto analitikė, politinė aktyvistė, Algirdas Davidavičius, VDU lektorius, Vyrų krizių centro projektų vadovas, Povilas Šimonėlis, Lietuvos Socialdemokratinio jaunimo sąjungos narys, Momentum grupės pirmininkas diskusijos metu pabrėžė rinkiminės komunikacinės žinutės stoką, akcentavo vidinės kultūrinės revoliucijos siekį ir tikrojo atsinaujinimo viziją.
Renginio moderatorius, Vilniaus miesto skyriaus socialdemokratinio švietimo ir komunikacijos komisijos pirmininkas, filosofas Ruslanas Baranovas pokalbį pradėjo nuo renginio iniciatoriaus Povilo Šimonėlio.
„Mane imponuojantis partijos siekis atsinaujinti, neįvyko. Jis nepersmelkė visos partijos, o palietė tik partijos viršūnes“, -kalbėjo P. Šimonėlis. Jis pabrėžė, kad jam neramu dėl kairiosios minties ugdymo, pasak jo, reikia į kairiąją politiką įtraukti daugiau jėgų, partija turi imtis iniciatyvos integruoti giminingas jėgas į savo sudėtį.
Antrindama bendražygiui, Jolanta Bielskienė pabrėžė, kad iš tikrųjų Lietuvoje yra tik viena tikra kairioji partija-socialdemokratai, kol kas nebuvo su kuo telkti jėgas bendriems tikslams.
„LSDP ilgą laiką buvo valdžios partija, norėjusi turėti postų ir pozicijų. Praradę kovingumą, kairieji rinkėjų akyse savęs nepateisino“, – kalbėjo J. Bielskienė, pritardama, kad partijos atsinaujinimas yra nuolatinis procesas.
Darbuotojų teisės ir ryšiai su profsąjungomis
Jolanta Bielskienė pastebėjo, kad per Covid pandemiją išryškėjo žmonių pozityvus požiūris į profsąjungas, žmonės pamatė savo teisių pažeidžiamumą, kiek daug neteisybės ir jiems reikia pagalbos. Pasak J. Bielskienės, tai bendras socialdemokratų ir profsąjungų kovos laukas.
Algirdas Pieniuta prisiminė atsinaujinimo euforiją, tačiau, jo įsitikinimu, fundamentalių tyrimų, perkeltų į taikomąjį lygmenį ir nurodančių kuriuo keliu eiti, nebuvo.
„Sakome, kad atsinaujinimas neįvyko. Kas tai darys? Suvokiu, kad nebus to vieno žmogaus, kuris šiuos darbus atliks. Kyla mintis, kad Vilniaus skyrius turi inteligentijos potencialą, protus ir gali būti ta kairioji gatvės ir barikadų jėga Vilniaus mieste“, -kalbėjo A. Pieniuta.
Jis taip pat pripažino, kad rinkimų metu nebuvo aiškios žinutės rinkėjams, atkreipė dėmesį į pamirštas darbuotojų teises, įvairius aiškinimus, neva darbininkų klasės šiuo metu nėra. Kiekvieno darbuotojo, žmogaus, profsąjungų teisės yra pamatinės vertybės ir socialdemokratai turi būti minioje kartu su streikuojančiais mokytojais, medikais, kultūrininkais, ginti jų reikalavimus, teigė A. Pieniuta.
Į diskusiją įsijungusi profesinių sąjungų atstovė Inga sakė, kad profsąjungos – tai mes visi. Ji pabrėžė, kad profesinės sąjungos dar neprarado pasitikėjimo socialdemokratais, reikia aktyviau glaudinti ir intensyvinti ryšius.
Ką daryti?
Algirdas Davidavičius kvietė nepasiduoti negatyviam rinkiminių rezultatų vertinimui. Pasak filosofo, ilgą laiką Vilniaus miesto skyriaus bendruomenė nebuvo mobilizuojama bendram darbui, skyriaus pirmininkas A. Pieniuta šiame periode nuveikė titanišką darbą.
„Griežti dantimis ir laužyti rankas visada norisi. Tačiau turime suprasti, kad mūsų situacijoje vieno sprendimo nebūna, turime telkti partijos skyrių dirbti sunkiomis sąlygomis“, -sakė politikas.
Kalbėdamas apie ateitį A. Davidavičius akcentavo, kad Vilniaus miesto skyrius turi tapti flagmanu, gatvės smogiamąja jėga, komunikuoti su skirtingomis rinkėjų grupėmis.
„Turime daugiau klausytis, išgirsti ir išsiaiškinti, kas motyvuoja mūsų rinkėjus balsuoti už kitas partijas, kodėl mūsų nesirenka ir nepasitiki mumis“,- pabrėžė A. Davidavičius.
Apibendrinus išsakytas mintis, nuomones ir pasiūlymus, išaiškėjo artimiausieji Vilniaus miesto skyriaus veiklos uždaviniai:
Vidinė kultūrinė revoliucija, formuojanti atvirą, draugišką ir dėmesingą vidinį bendradarbiavimą;
Demokratija, atvirumas, „inkognito“ zonų naikinimas, dėmesys kiekvienam partijos nariui;
Pasitikėjimas lyderiais, o ne vieno asmens galia;
Aktyvus darbo žmonių teisių gynimas, ryšiai su NVO, profesinėmis sąjungomis;
Socialdemokratinės minties įtvirtinimas Vilniaus regione.
Užbaigdamas diskusiją Ruslanas Baranovas pastebėjo, kad nuomonių skirtumai ir įvairovė nesutrukdė ieškoti sprendimų ir sklandesnio bendradarbiavimo.
„Matome, kad Vilniaus socialdemokratai supranta partijos veiklą kaip įvairialypę, besikeičiančią, seną ir naują, ir dėl to įdomią‘‘, -sakė R. Baranovas.
