„Nerimą keliančių ženklų kalbant apie Vilniaus valdymą yra daugybė. Akivaizdu, kad žurnalistų atskleista informacija tik sustiprina dvejones dėl Vilniaus valdžios priimamų sprendimų skaidrumo ir teisėtumo.“
Paskelbtas žurnalistinis tyrimas vėl leidžia įtarti, kad Vilniaus savivaldybė yra tapusi pasipelnymo šaltiniu jos darbuotojams, jų šeimų ir draugų valdomoms įmonėms.
Jeigu žurnalistų paviešinti faktai pasitvirtintų, tai rodytų nepaprastą Vilniaus vadovų cinizmą. Jau šeštus metus prie vairo esantys žmonės demonstruoja cinizmą teisės aktų ir miestiečių atžvilgiu: susidaro įspūdis, kad viena kompanija tvarkosi, kaip jiems patogu, o vilniečiai už tai susimoka.
Šios informacijos kontekste šokiruoja Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pozicija. Teisės mokslų daktaras viešai kalba apie tai, kad jis tokio pobūdžio schemose problemos nemato, netgi priešingai – teisės aktų pamynimą ir apėjimą jis, atrodo, laiko visiškai normalia, net toleruotina praktika, kuria esą siekiama prisitraukti specialistų.
Gyvename teisinėje valstybėje – tokie teisininko, buvusio teisingumo ministro teiginiai atrodo, švelniai tariant, keisti.
Kalbant apie Vilniaus savivaldybę, signalai apie nuolatinius pažeidimus, nesiskaitymą su teisės aktais ir gyventojais nėra jokia naujiena. Viešojoje erdvėje be perstojo aidi gyventojų liudijimai, kad vykdydama miesto planavimą miesto valdžia tik imituoja diskusijas ir teisės reikalavimų laikymąsi.
Žinome, kad Statybų inspekcija dėl daugybinių pažeidimų net sustabdė Vilniaus bendrojo plano tvirtinimą. Maža to, Vilniaus savivaldybė yra įsisukusi ir į nuolatinius ginčus ir net teisminius procesus dėl nuolatinių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų, dėl kurių kenčia miesto biudžetas ir miestiečiai.
Kalbant apie privačių interesų nedeklaravimą ir galimas korupcijos apraiškas, tai toli gražu nebe pirmas kartas, kai Vilniaus mero komanda „pamiršta“ deklaruoti savo interesus ir įsipainioja į nerimą keliančius sandorius.
Štai visai neseniai savo interesus buvo pamiršęs deklaruoti ištikimas mero bendražygis Povilas Poderskis, kuris už tai netgi buvo nubaustas VTEK. Vėliau šis savivaldybės tarnautojas tapo specialiuoju liudytoju dėl galimai neskaidriai vykdytų pirkimų pandemijos metu, kol galiausiai nutarė – o gal ir buvo priverstas – pasitraukti iš Vilniaus valdymo.
Taigi nerimą keliančių ženklų dėl Vilniaus valdymo yra daugybė. Akivaizdu, kad žurnalistų atskleista informacija tik sustiprina dvejones dėl Vilniaus valdžios priimamų sprendimų skaidrumo ir teisėtumo.
Privalome iki galo išsiaiškinti, ar Vilniaus valdžia, vykdydama savo pareigas miestiečiams, laikosi teisės aktų nuostatų: ar priimami sprendimai ir vykdomi pirkimai yra skaidrūs, t. y. grindžiami Vilniaus gyventojų, o ne pelno interesais.
