Vilniaus socialdemokratams kelia susirūpinimą dėl specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymo Lietuvoje. Apie 90 proc. tokių mokinių tebelanko specialiąsias bendrojo ugdymo mokyklas ir dėl to patiria diskriminaciją, sunkumų renkantis tolimesnį mokymosi ir gyvenimo kelią. Ši situacija atsilieka nuo kai kurių Europos Sąjungos valstybių.
Lietuvoje turi būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą. Tačiau šis sudėtingas uždavinys Vilniaus mieste gula vien ant ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir mokyklų vadovų pečių.
Įtraukiuoju ugdymu yra siekiama kokybiško ugdymo kiekvienam mokiniui, atsižvelgiant į socialinę, kultūrinę ir mokymosi įvairovę ir remiamasi veiksniais, padedančiais nustatyti bei šalinti kliūtis mokymuisi ir dalyvavimui švietime. Nors yra parengta daugybė rekomendacijų, planų, instrukcijų, tačiau dauguma iš jų neatitinka dabartinio gyvenimo realijų.
„Šiandien Vilniaus mieste, kaip žinome, trūksta įvairių mokomųjų dalykų mokytojų. Nustatant konkrečius perėjimo prie įtraukiojo ugdymo ar jo įgyvendinimo terminus, į tai nebuvo atsižvelgta. Įtraukusis mokymas neduos reikiamo rezultato, nes trūksta kvalifikuotų švietimo pagalbos specialistų, taip pat socialinių pedagogų ir mokytojo padėjėjų. Be to, ir bendrojo ugdymo mokyklų pedagogai nepakankamai tam parengti ir dėl to yra sunerimę, kaip reikės ugdyti mokinius, turinčius sudėtingų sutrikimų“, – teigia LSDP Vilniaus miesto švietimo, mokslo ir sporto komisijos pirmininkas Remigijus Motuzas.
Mokyklos, darželiai nepritaikyti, trūksta informacijos
Nerimą kelia tai, kad įtraukiajam ugdymui yra neparengta vaikų darželių ir mokyklų materialinė bei techninė bazė. Mokyklos nepritaikytos judėjimo ir regėjimo negalią turintiems mokiniams. Iki 2024 m. ,,pagal universalaus dizaino principą“ Lietuvoje yra numatyta atnaujinti tik 36 ugdymo įstaigas. Kol kas yra neaišku, kiek iš jų bus Vilniuje.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dauguma ugdymo ir mokymo programų netinka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, todėl jas reikia peržiūrėti ir pritaikyti. Tėvai nėra informuoti, kaip vaikai gali patekti į mokyklą ir ar toje mokykloje yra pakankamai reikiamų specialistų. Taip pat trūksta informacijos, kokios bus tolimesnės jų vaikų ugdymosi galimybės įgijus pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą.
Problemas reikia spręsti kompleksiškai
Atsižvelgiant į tai, Vilniaus socialdemokratai ragina Vilniaus miesto savivaldybę kompleksiškai spręsti pasirengimo įtraukiajam ugdymui problemas: pritaikyti vaikų darželių ir mokyklų patalpas, parengti ir įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, išspręsti jų darbo apmokėjimą, sulyginant su mokytojų darbo užmokesčiu, teikti informaciją šių mokinių tėvams apie Vilniaus miesto ugdymo įstaigas, turinčias švietimo pagalbos specialistus. Siūloma tik dialogo būdu su darželių ir mokyklų vadovais bei specialiųjų poreikių turinčių mokinių tėvais palaipsniui įgyvendinti įtraukųjį ugdymą.
