Jei tikėtume, kad kiekvienas nepradėtas ar nutrauktas ikiteisminis tyrimas reiškia, kad vyrų smurto prieš moteris šeimoje nebuvo, gali atrodyti, kad beveik visos moterys, pranešusios apie smurtą prieš jas, meluoja.
Seimo pavasario sesijoje turėtų būti svarstomos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos dėl smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimo ir apsaugos orderio įvedimo. Esu tikras, kad tarp skaitančių šį straipsnį bus tokių, kurie sakys: „ką jis čia su tuo smurtu prieš moteris, dabar yra svarbesnių dalykų – Ukrainoje karas!“
Ką galiu atsakyti? Jei mes neginame Lietuvos moterų nuo smurto taikos metu, kaip mes jas ginsime jei kiltų karas?
Ir anksčiau, ir dabar svarbu spręsti smurto prieš moteris problemą. Primenu faktus: remiantis 2020 metų Moterų informacijos centro užsakymu atlikta apklausa, Lietuvoje 23 proc. moterų yra patyrusios smurtą nuo savo intymių partnerių, o 60 proc. nukentėjusių moterų niekur nesikreipė pagalbos. Lietuvos policijos duomenys rodo, kad smurtą šeimoje daugiausia patiria moterys (apie 80 proc.), o smurtautojai dažniausiai yra vyrai (87 proc.). Panašios tendencijos vyrauja ir pasaulyje. Lietuvoje nužudymų artimoje aplinkoje užregistruota 2020 metais – 28, 2021 metais – 21.
Policijos duomenų analizė atskleidžia, kad dabartinė kovos su smurtu prieš moteris sistema Lietuvoje nėra efektyvi. Lietuvos policijos kasmetinės ataskaitos rodo, kad 2020 ir 2021 metais policija sulaukė po maždaug 58 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Tačiau užpernai šių pranešimų pagrindu pradėta tik apie 7 tūkst. ikiteisminių tyrimų, t.y. tik kas aštuntas. Pernai situacija buvo dar prastesnė: pradėta tik 5,8 tūkst. ikiteisminių tyrimų, t.y. tik kas dešimtas. 2017 metų policijos skaičiai rodo, kad daugiau nei pusė pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje yra nutraukiami.
Smurto lyties pagrindu sąvoka įstatymiškai ir reikalinga tam, kad sužlugdytų žalingus lyčių stereotipus, įskaitant mitą, jog vyrai beveik nesmurtauja, o moterys yra profesionalės melagės. Tačiau statistika aiškiai parodo, kad taikos metu smurtą prieš moteris šeimoje dažniausiai vykdo vyrai, ir dažniausiai jų smurto aukomis tampa moterys. Liaukimės pagaliau tai neigti.
Kam reikalingas apsaugos orderis? Tam, kad apsaugotų moteris nuo smurtautojo, kad jos turėtų laiko ir erdvės morališkai atsigauti bei gautų reikiamą pagalbą, iš namų iškeldinant ne ją, o galimai smurtavusį vyrą.
Kur eis iš namų išvyti smurtavę vyrai? Ras kur eiti, kaip dabar randa moterys, kurios palieka savo namus su mažais vaikais ant rankų, bėgdamos nuo jas mušančių ir psichologiškai terorizuojančių vyrų. Pirmiausia reikia pasirūpinti silpnąja puse, t.y., aukomis, kuriomis dažniausiai taikos metu tampa moterys ir vaikai.
Smurto lyties pagrindu sąvokos įtvirtinimas Lietuvos teisėje ir praktikoje kartu su apsaugos orderiu būtų svarbus žingsnis pirmyn sprendžiant smurto prieš moteris problemą mūsų šalyje.
Rusijos agresija prieš Ukrainą turėtų būtų dar vienas akstinas priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisas. Jei tikimės ir reikalaujame , kad agresija ir smurtas prieš Ukrainą liautųsi, turime pagaliau padaryti savo namų darbus Lietuvoje – užkardyti smurtą prieš moteris jų pačių namuose.
