Vilniaus miesto skyrius

Koronaviruso rūkas, bent laikinai, sklaidosi. Nors dar turime aktyvius židinius visame pasaulyje, Lietuvoje kreivė plokštėja ir tampa aišku, kad pirmą raundą laimėjome. Dūmams sklaidantis tampa aišku, kad tai – tik pradžia. Nepaisant to, ar antra banga bus (pranešimai apie koronavirusu persirgusius ir neįgavusius imuniteto asmenis nenuteikia optimistiškai), ekonominis nuosmukis bus stiprus. Reikia suprasti, kad, kaip teigia Raimondas Kuodis, ekonominę krizę sukelia ne karantinas, o pati liga. Tai yra, atšaukus karantiną nereikia tikėtis, kad visi suskubs pirkti ir vartoti (nors eilių vaizdai prie kai kurių prekybos centrų ir nuteikia priešingai). Išliks baimė, neužtikrintumas ir noras kaupti pinigus. Kol kas iš visų verslui skirtų paskatos priemonių veikia tik subsidijos ir parama individualia veikla užsiimantiems asmenims (257 Eur.). Tokios priemonės neskatina jo ...

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais. Patogu. Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti ...

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Paskelbus mokyklų karantiną paskelbta, kad ugdymo procesas nesustos. Perkami tūkstančiai kompiuterių ir tūkstančiai planšečių tiems, kuriems jų trūksta. Galima svarstyti, gerai tai ar negerai, bet Švietimo ir mokslo ministerija visgi ruošiasi nuotoliniam mokymui, bando suteikti jo galimybę kiekvienam. Mokyklos turėjo dvi savaites atostogų pasiruošimui. Ir štai nuotolinis mokymas prasidėjo. Na, taip per žinias sako. Mokytojai, kai jiems parašai, irgi sako, kad nuotolinis mokymas prasidėjo. Žinutės per „TAMO“ irgi ateina. Viskas kaip ir būtų gerai, tik kad paties nuotolinio mokymo nėra. Nors kalbama, kad kitose mokyklose yra. Visgi kažkam rytais vis dar reikia keltis, bet kaip gerai, kad mūsų Vilniaus Gabijos gimnazijoje to daryti nereikia. Apsiriboja namų darbais Dvi savaitės mūsų, moksleivių, atostogų, kad mokykla pasiruoštų nuotoliniam mokymui ir štai ką turime ...

Jau kuris laikas Lietuva gyvena kovos su koronavirusu ir karantino sąlygomis. Nors stengiamės apsisaugoti nuo pavojingo užkrato, virusas ne tik stipriai pakeitė įprastą gyvenimą, bet ir ryžtingai veržiasi į mūsų galvas. Virusas užvaldė faktiškai visą informacinę erdvę. Jis yra visur – televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose. Šis virtualus viruso variantas įtakoja mūsų gyvenimą ne ką mažiau nei tikrasis. Virtualaus viruso įtaką didina ir fantastiškai staigiai įvykę mums įprasto gyvenimo pokyčiai. Kai matai, kad įprasti dalykai keičiasi taip greitai, imi nerimauti, ir tas nerimas gali peraugti į baimę. O baimė blogas patarėjas. Nereikėjo nei savaitės, kad praktiškai nebeliktų jau tapusio įprastu laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje. Staiga visiškai realiai atsirado vidinės ES valstybių sienos, nors tai jau buvo tapę tolimais prisiminimais mūsų atmintyje ...