Lina Kavoliukienė. Lietuva nežinomybės rūke – gal prisiminti vaučerius?

Lina Kavoliukienė. Lietuva nežinomybės rūke – gal prisiminti vaučerius?

Koronaviruso rūkas, bent laikinai, sklaidosi. Nors dar turime aktyvius židinius visame pasaulyje, Lietuvoje kreivė plokštėja ir tampa aišku, kad pirmą raundą laimėjome. Dūmams sklaidantis tampa aišku, kad tai – tik pradžia. Nepaisant to, ar antra banga bus (pranešimai apie koronavirusu persirgusius ir neįgavusius imuniteto asmenis nenuteikia optimistiškai), ekonominis nuosmukis bus stiprus. Reikia suprasti, kad, kaip teigia Raimondas Kuodis, ekonominę krizę sukelia ne karantinas, o pati liga. Tai yra, atšaukus karantiną nereikia tikėtis, kad visi suskubs pirkti ir vartoti (nors eilių vaizdai prie kai kurių prekybos centrų ir nuteikia priešingai). Išliks baimė, neužtikrintumas ir noras kaupti pinigus. Kol kas iš visų verslui skirtų paskatos priemonių veikia tik subsidijos ir parama individualia veikla užsiimantiems asmenims (257 Eur.). Tokios priemonės neskatina jo ...

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Algis Vaičeliūnas. Rinkimai pandemijos apkasuose

Politinė kova niekada nebuvo nuosekli, lygi ir teisinga, ir tai yra normalu.  Ant pjedestalo pasilypėjusių valdančiųjų matomumas visais laikais buvo geresnis, na o visiems kitiems reikia ypatingai stengtis būti pamatytiems ir išgirstiems.  Tačiau dabar jau prasidėjęs priešrinkiminis laikotarpis yra ypatingas – pandemijos krizė visuomenės akyse valdančiuosius iškėlė į neregėtas matomumo aukštumas, tuo tarpu kitiems tenka veikti kone iš pandemijos apkasų.  Analitikai jau dabar spėlioja, kur gali nuvesti toks neįprastas rinkimų startas. Visi, keliantys su rudens rinkimais susijusius klausimus, pristatomi kone politikuojančiais niekadėjais. Patogu. Pandemijos ažiotažo šviesoje ir keliukų asfaltavimo, ir neaiškių firmelių finansavimo skandalai išsisklaido lyg tas aidas tyruose. Dabar valdantiesiems yra patogu kuo ilgiau visuomenės dėmesį laikyti ...

G. Paluckas: valdantieji siekia stabdyti pensijų augimą

G. Paluckas: valdantieji siekia stabdyti pensijų augimą

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad valdančiųjų sumanymai taisyti pensijų indeksavimo formulę gali baigtis tuo, kad jos, kaip numatyta, taip greitai nedidės. Jis taip pat pranešė, kad LSDP Seimo frakcija valdančiųjų sumanymo dėl vienkartinių 200 eurų išmokų nepalaikys. „Tai nėra paprastas valdančiųjų populizmas, čia yra gerokai blogiau“, - vertina G. Paluckas.Mūsų siekis – nuoseklus, sistemiškas pensijų augimas. Įstatymą ginsim ir į „saldainius“ nekeisim. Jis primena, kad dar 2016 metais buvo priimtas įstatymas dėl automatinio pensijų indeksavimo, kad „politikai nekaišiotų rankų prieš rinkimus prie pensijų ir nesistengtų pasigerinti, kai jiems to labai norisi“. „Pagal tą įstatymą pensijos automatiškai nuo kitų metų turėtų didėti (būtų automatiškai perskaičiuotos) apie 8-9 proc. Net jei „Sodros“ pajamos mažėja dėl bes ...

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino – 500 eurų paskola be palūkanų, siūlo socialdemokratai

Kiekvienam nukentėjusiam nuo karantino gyventojui turi būti sudaryta galimybė gauti 500 eurų valstybės paskolą be palūkanų, grąžinti ją reikėtų po dvejų metų. Tokį siūlymą Vyriausybei ketvirtadienį pateikė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Žmonės turi turėti galimybę, jei nukentėjo nuo karantino, užtikrinti savo šeimų aprūpinimą. Kaip rašoma LSDP kreipimesi į premjerą Saulių Skvernelį, Lietuvos gyventojams valstybė turi pasiūlyti tiesioginę pagalbą – kiekvienam Lietuvos nuolatiniam gyventojui, jei šis nukentėjo nuo karantino ir su tokiu prašymu kreipėsi, dvejiems metams suteikti vienkartinę 500 eurų beprocentinę paskolą. Pirmenybę tokiai paskolai gauti siūloma teikti žmonėms, dirbantiems įmonėse, kurios yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sudarytą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. „Visos valstybės pagalbos karantino ...

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Rasa Budbergytė. Ką paremsime, į tuos ir atsiremsime

Šiuo metu Vyriausybė jau koreguoja savo pačios patvirtintą valstybės pagalbos verslui paketą, nes kaip juokaujama viešai, verslui priemonių nereikia, reikia pinigų. Ir tikrai, tos priemonės atrodo labiau orientuotos į stipraus ar stambaus verslo gelbėjimą nei į Lietuvos žmonių ir jų pajamų gelbėjimą. Paramos mechanizmas šiek tiek paprastinamas, tačiau mažos įmonės ir toliau, panašu, neatitiks perteklinių reikalavimų. Apie subsidijas mažoms įmonėms nėra galvojama. Taigi, nesuveikus šiai paramai nebus ir taip laukiamo ekonomikos atsigavimo, bankrotų daugės, nedarbo lygis augs daug greičiau, nei mes norėtume. Neaugs ir vartojimas, pagrindinis mūsų ekonomikos variklis šioj krizinėj situacijoje, taigi vis daugiau kalbama apie tai, kaip paspartinti ekonomikos augimą per valstybės ir savivaldybių investicijas, planuojama jas didinti 500 milijonų eurų. Įprastiniai kelių re ...

Povilas Šimonėlis. Kodėl nuotolinis mokymas nevyksta?

Povilas Šimonėlis. Kodėl nuotolinis mokymas nevyksta?

Paskelbus mokyklų karantiną paskelbta, kad ugdymo procesas nesustos. Perkami tūkstančiai kompiuterių ir tūkstančiai planšečių tiems, kuriems jų trūksta. Galima svarstyti, gerai tai ar negerai, bet Švietimo ir mokslo ministerija visgi ruošiasi nuotoliniam mokymui, bando suteikti jo galimybę kiekvienam. Mokyklos turėjo dvi savaites atostogų pasiruošimui. Ir štai nuotolinis mokymas prasidėjo. Na, taip per žinias sako. Mokytojai, kai jiems parašai, irgi sako, kad nuotolinis mokymas prasidėjo. Žinutės per „TAMO“ irgi ateina. Viskas kaip ir būtų gerai, tik kad paties nuotolinio mokymo nėra. Nors kalbama, kad kitose mokyklose yra. Visgi kažkam rytais vis dar reikia keltis, bet kaip gerai, kad mūsų Vilniaus Gabijos gimnazijoje to daryti nereikia. Apsiriboja namų darbais Dvi savaitės mūsų, moksleivių, atostogų, kad mokykla pasiruoštų nuotoliniam mokymui ir štai ką turime ...

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Valentin Gavrilov. Virtualus virusas

Jau kuris laikas Lietuva gyvena kovos su koronavirusu ir karantino sąlygomis. Nors stengiamės apsisaugoti nuo pavojingo užkrato, virusas ne tik stipriai pakeitė įprastą gyvenimą, bet ir ryžtingai veržiasi į mūsų galvas. Virusas užvaldė faktiškai visą informacinę erdvę. Jis yra visur – televizijoje, internete, socialiniuose tinkluose. Šis virtualus viruso variantas įtakoja mūsų gyvenimą ne ką mažiau nei tikrasis. Virtualaus viruso įtaką didina ir fantastiškai staigiai įvykę mums įprasto gyvenimo pokyčiai. Kai matai, kad įprasti dalykai keičiasi taip greitai, imi nerimauti, ir tas nerimas gali peraugti į baimę. O baimė blogas patarėjas. Nereikėjo nei savaitės, kad praktiškai nebeliktų jau tapusio įprastu laisvo judėjimo Europos Sąjungos viduje. Staiga visiškai realiai atsirado vidinės ES valstybių sienos, nors tai jau buvo tapę tolimais prisiminimais mūsų atmintyje ...

Close