Vilniaus socialdemokratai

Iš Lietuvos politikų lūpų nuolat girdime apie norus į Lietuvą pritraukti pačių įvairiausių investicijų, dažnai girdime ir apie raginimus, kad valstybė investuotų į viską: nuo turizmo sektoriaus – iki aukštųjų technologijų. Kartais, netgi su didesne ir mažesne sėkme, ir investuojame: į skaitmenizaciją, nacionalinį stadioną ar netgi jausmų matuoklį... Tačiau beveik niekada neišgirstama, kad visos šios investicijos bus bevertės, jeigu neinvestuosime į svarbiausią savo turtą – vaikus. Galime žiūrėti pragmatiškai: nebus vaikų – nebus dirbančiųjų, nebus mokesčių mokėtojų, nebus ir bent kiek padorių pensijų. Ir jokie darbininkų iš trečiųjų šalių įsivežimai to dramatiškai nepakeis. Spręsti darbo rinkos ir valstybės ateities problemas didinant imigraciją į šalį reiškia šauktis nelaimės, ką, beje, rodo ir „Brexit“ pavyzdys. Dar daugiau: ilgalaikės pasaulinės demografijos t ...

Bičiuliai, kartais tenka išgirsti priekaištų, kad praeityje LSDP, dalyvaudama įvairiose koalicijose, ne visada pilnai įgyvendindavo savo skelbtas socialdemokratines nuostatas, nors tikrai turėjo galimybių koalicinėse vyriausybėse jas realizuoti. Deja, tenka pripažinti, kad dalis šių priekaištų buvo ir yra pagrįsti. Už tai rinkėjai ir baudė LSDP, išreikšdami vis mažesnį pasitikėjimą mums įvairiuose rinkimuose. Tad tenka atsiprašyti rinkėjų ir rėmėjų, kad dalis jų lūkesčių nebuvo pateisinta. Tačiau per kelis pastaruosius  metus LSDP tikrai atsisuko į kairiąją socialdemokratinę politiką ir aš manau, kad partija toliau turi laikytis šios krypties. Šiandien tenka išgirsti, kad LSDP, atsieit, nutolo nuo “tikrosios” socialdemokratijos. Tačiau, kas ta “tikroji” socialdemokratija niekas įvardinti taip ir nesiteikia. Vieniems socialdemokratija – tai vis dar marksizmo nu ...

Šiuo metu Vyriausybė pradeda dėlioti 2022 metų biudžetą. Jo forma bus labai svarbi visiems šalies mokslininkams, dėstytojams ir studentams. Šių metų pradžioje buvo paskelbta nerimą akademinei bendruomenei kelianti žinia – universitetai, bibliotekos ir mokslo institutai nuo balandžio turėjo netekti prieigos prie mokslinių duomenų bazių. Tai reiškia, kad norėdami kokybiškai atlikti savo tiesiogines pareigas – tirti – mokslininkai buvo priversti „piratauti“ savo tyrimams reikalingus straipsnius interneto platybėse. Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) lėšų nuo 2004 metų gauna tarp šeštadalio ir ketvirtadalio savo biudžeto įplaukų. Reikšminga dalis šių įplaukų naudojama padengti įvairias einamąsias išlaidas, be kurių Lietuvos įstaigos ir institucijos veikti negali. Taip nutiko ir su išlaidomis mokslinėms duomenų bazėms – Lietuvos institucijos „supakavo“ šias išlaidas į E ...

Antradienį Seime bus svarstomas socialdemokratės Dovilės Šakalienės pateiktas įstatymų pataisų paketas, kuriuo siūloma skaičiuojant draudžiamąsias pajamas neįtraukti laikotarpių, kuomet asmuo buvo prastovose, paskelbtose dėl karantino, bei numatyti, kad socialinio draudimo išmokos, kurios sumažėjo dėl karantino metu paskelbtų prastovų, turi būti perskaičiuotos, apdraustiesiems asmenims išmokant susidariusį išmokų skirtumą. Taip pat siūloma trumpinti nedarbo draudimui gauti reikalingo išdirbto laiko reikalavimą asmenims, kurie prarado darbą pandemijos laikotarpiu.  Paketas apima ligos ir motinystės, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų bei nedarbo draudimo įstatymų pataisas. „Šiandien turime situaciją, kai žmogus, dešimt metų mokėjęs socialinio draudimo įmokas, bet dėl COVID-19 pandemijos išleistas į prastovą, gauna ligos ar motinystės išmokas, kurios neatitinka ...