Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Vaidas Rusys. Socialinis kontraktas karantino sąlygomis

Ketvirta  karantino savaitė. Uždaryta valstybė, kartu su sienomis ir parduotuvėmis, barais ir užkalti Žalgirio arenos langai. Vienas po kito kylantys visuomeniniai judėjimai ir valstybės aparato melas apie geriausią pasiruošimą virusui Europoje. Vengdami visų karo su visais ir siekdami asmeninio saugumo, piliečiai savo valią ir savo saugumą perduoda valstybei, kuri užtikrina jų (pirmiausia) saugumą, taip pat teisinį reguliavimą bei teisingumą. Tai – socialinis susitarimas: tarp mūsų, kaip piliečių, ir valstybės. Problema, kad šis socialinis susitarimas buvo sulaužytas tada, kai jo labiausiai reikėjo. Ramūno eilinis kalbėjimas apie geriausią pasiruošimą Europoje, Vyriausybės tikinimai apie viskuo aprūpintus medikus, pramiegoti reagentų pirkimai. Situacijos realybė, kurios mes, kaip piliečiai, negalime objektyviai pažinti dėl informacijos stokos. Ją valdanti Vyriau ...

Dovilė Šakalienė. Kaukės: gamyba, dėvėjimas, sterilizavimas

Dovilė Šakalienė. Kaukės: gamyba, dėvėjimas, sterilizavimas

Kai posėdžio metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete kolegoms vis dar kilo klausimų reikia ar nereikia tų kaukių, kodėl buvo meluojama, kad nereikia, ir kokios kaukės yra tinkamos – pamąsčiau, kad susistemintos informacijos sklaida žiauriai svarbi šiame kare su virusu, nes (a) nėra labiau užsispyrusio gyvūno kaip nesuprantantis kokio nors veiksmo logikos žmogus, ir (b) sėdėti internete yra karantino užsiėmimas Nr.1, bet skaityti mokslinius straipsnius visada bus užsiėmimas Nr. Paskutinis. Tai kas melavo ir kodėl? Prieš mėnesį pusė visuomenės juokėsi iš likusios pusės, kurie skubiai pirko, siuntėsi ir kitaip mėgino gauti (pvz., tyliai vogė iš gydymo įstaigų) medicinines kaukes, kurias paprastai šeimos gydytoja užkabindavo ant nosies prieš išrašydama biuletenį ir informuodama, kad Jums gripas ar kokia nors kita ūmi virusinė infekcija. Daugelis buvo įpratę many ...

Vaidas Navickas. Kaip išvengti įmonių bankrotų bangos

Vaidas Navickas. Kaip išvengti įmonių bankrotų bangos

Kovos su koronaviruso epidemija priemonės uždarė ištisus šalies ūkio sektorius, sumažindamos tų sektorių įmonių įplaukas, dažnai net iki nulio. Tai beprecedentis scenarijus. Net jei veiklą sustabdžiusios įmonės nemokėtų darbo užmokesčio, jų pastovūs (fiksuoti) kaštai nedingtų – jos toliau būtų priverstos mokėti nuomą bei paskolas iš likusių apyvartinių lėšų bei kito sukaupto turto. Negalima tikėtis, kad įmonės, ypač smulkios, būtų sukaupusios pakankamai „lašinių“, kad galėtų atsilaikyti daugiau nei keletą savaičių ar mėnesių su nulinėmis įplaukomis. Daugumai tokių įmonių gresia greitas bankrotas. Dėl viruso veiklą sustabdę verslai nėra jokia ekonomine prasme „blogi“ verslai, kurie dėl kokios nors ekonominės logikos turėtų užsidaryti. Jų veikla nutraukta tik todėl, kad šie verslai yra susiję su žmonių susibūrimais. Likvidacionizmo logika („recesijų darbas yra numar ...

G. Paluckas: Nepriklausomybės atkūrimas – visų Lietuvos žmonių nuopelnas

G. Paluckas: Nepriklausomybės atkūrimas – visų Lietuvos žmonių nuopelnas

Sveikindamas su Kovo 11-ąją Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas pažymi, kad Lietuva per 30 metų pasiekė įspūdingų laimėjimų ir kviečia nepamiršti, kad šalies nepriklausomybė – visų Lietuvos žmonių nuopelnas. „Per pastaruosius trisdešimt metų mūsų šalis įveikė daugybę sudėtingų iššūkių ir uždavinių. Esame Europos Sąjungos bei NATO nariai. Šiandien dėl to visi jaučiamės saugesni bei labiau užtikrinti ateitimi. Šalies gyvenimas niekada nestovi vietoje – į pasiektų tikslų vietą stoja nauji iššūkiai, kurie reikalauja susitelkimo, išminties ir gebėjimo bendradarbiauti. Ir šiandien, jeigu kažkas burba ar yra kažkuo nepatenkintas, noriu paklausti – o jeigu nebūtume laisvi? Ar būtumėt labiau patenkinti? Ar tikėtumėte, jog savo jėgomis galite pasiekti tai, ką planuojate? Labai daug reikšmės mes kartais suteikiame žmonėms - simboliams. Tačiau pr ...

Lina Lukytė. Sveiki atvykę į vyrų Lietuvą

Lina Lukytė. Sveiki atvykę į vyrų Lietuvą

Lietuvoje faktai rodo, jog išrinkus Gitaną Nausėdą naujuoju Lietuvos prezidentu, mūsų šalies valdžioje kurį laiką nebeliko moterų. Politikos padangėje vadovaujančias pareigas realiai užima vien vyrai. Moterų vos keletas – ministerijose viena, savivaldybėse tarp vyrų merų galima pamatyti vos pora moterų. Policijai, kariuomenei, universitetas vadovauja vyrai. Net Lietuvos moterų krepšinio vyriausiasis treneris yra vyras. Vyrų treneris irgi vyras. Taigi, valdžios vertikalė – tik vyrai. Netikite? Prašau: Pagrindinė Lietuvos valdžia yra sudaryta iš vyrų: Lietuvos Respublikos Prezidentas – vyras. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas – vyras. Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – realiai vien vyrai (premjeras ir visi jo ministrai bei viena moteris, tačiau ir ta pati priklausoma nuo Valdemaro Tomaševskio malonės). Visose pagrindinėse Lietuvos kėdėse sėdi pusamžiai arb ...

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Gėlės – gražu, bet kas atsiprašys moterų už trijų kampų kombinaciją?

Kovo 8-oji – puiki proga atsiprašyti moterų už trijų kampų kombinaciją. Už naštą, laikant tris namų kampus. Buitis, vaikų ir artimųjų, sergančiųjų priežiūra. Darbas po darbo. Kasdien. Be išeiginių. Keliaujant po Lietuvą, man moterys ne kartą sakiusios, kad laiko ir ketvirtą namų kampą. Savo vyrus. Atsiprašyti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Tarptautinė moters diena yra tinkama proga atsiprašyti moterų ir už „stiklines lubas“, kai moterims vis dar sunku kopti karjeros laiptais, nes jos neva dar ir mažiau protingos. Arba augina vaikus, o tai neva trukdys dirbti. Už vyriškus smūgius namų virtuvėse – už paslėptą, slepiamą ir net tyliai toleruojamą smurtą prieš moteris. Ir už mažesnius atlyginimus, už diskriminaciją pagal amžių – taip pat atsiprašyti. 35 metų moteris jau nurašoma, nes nebeg ...

Vasario 16-osios aktas – kairiųjų autorystė

Vasario 16-osios aktas – kairiųjų autorystė

Vilniaus konferencijai išrinkus 20-ies narių Lietuvos Tarybą, aiškiai išsiskyrė keturių kairiųjų – socialdemokratų M. Biržiškos ir S. Kairio, nepartinio, bet socialdemokratams artimo S. Narutavičiaus ir socialisto liaudininko demokrato J. Vileišio – blokas. Atkreiptinas dėmesys, kad politinei kairei save taip pat ideologiškai buvo priskyrę Petras Klimas ir Jurgis Šaulys. Visgi Tarybai svarstant tam tikrus principinius klausimus, jų užimamos pozicijos nuo pagrindinės kairiųjų ketveriukės neretai išsiskirdavo. Būdami mažuma, aukščiau minėtieji Lietuvos kairiųjų jėgų atstovai laikėsi bekompromisės pozicijos dėl visiškos Lietuvos nepriklausomybės. Šiuo požiūriu jų laikysena aiškiai kontrastavo su A. Smetonos ir kitų konservatyvių veikėjų nusistatymu derinti nepriklausomybės siekį su kraštą okupavusių vokiečių reikalavimais. Didžiausių nesutarimų šaltiniu tarp Tarybos n ...

Close